Laura garbštienė
Biografija[keisti]
Laura Garbštienė (g. 1973) yra Lietuvos tarpdisciplininio meno atstovė. 2000 m. baigė tekstilės magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Daugiausiai kuria video darbus, instaliacijas, fotografijas, atlieka performansus. Nuo 1998 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Olandijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Graikijoje).
Kūryba[keisti]
Laura Garbštienė kuria video darbus, instaliacijas, fotografijas, atlieka performansus.2002-2005 m. ji bendradarbiavo su kompozitoriumi Artūru Bumšteinu (menininkų duetas „G-Lab”, vėliau Bumstein & Garbstein), kūrė video darbus ir audiovizualines instaliacijas. Daugelį darbų autorė kūrė menininkų rezidencijų metu užsienyje, kuriose tyrinėdavo vietinę aplinką ir kultūrą. Dažnai kūriniuose ji tampa pagrindine veikėja, įkūnydama įvairius fiktyvius personažus dažnai nepatogiose, nekasdieniškose situacijose. Lauros Garbštienės kūryboje atsiskleidžia platus temų spektras – skirtingose visuomenėse ir kultūrose įsitvirtinę stereotipai, menininko vaidmuo ir socialinis statusas, dažnai turintis aliuzijų į institucinę kritiką. Jos meninei kalbai būdingas eksperimentavimas kalba, garsu, pasitelkiant performansą, subjektyvumas, saves įasmeninimo ir nuasmeninimo paradoksai.
Pastaraisiais kūriniais Garbštienė permąsto menininko situaciją sėkmės, žinomumo bei ekonominėmis – pragyvenimo – kategorijomis, sunerdama jas į vieną kilpą (Filmas apie nežinomą menininkę, 2009). eksperimentavimas kalba, žodžių prasmių ir reikšmių kaita, atsitiktinumas, subjektyvumas. Menininkės kūrybai būdingas akylas savęs, rutinos ir aplinkos stebėjimas. Nuo 2014 m. Garbštienės kūrybinis laukas pakrypsta į gamtos reiškinių, ekologinės sąmonės, buities ir nykstančių kaimo darbų apmąstymą. Vienas paskutinių menininkės projektų – 2017 m. įgyvendinta socialinė ir kultūrinė iniciatyva „Verpėjos“, kuriame dalyvavo šiuolaikinio meno kūrėjos Laura Garbštienė, Jurgita Žvinklytė, Milda Laužikaitė ir Marcinkonių bei aplinkinių kaimų bendruomenės. Įvairiose projekto veiklose buvo kuriama verpimo procesu paremta bendravimo, bendradarbiavimo ir meditacijos platforma. Projekte buvo siekiama ne tik fiksuoti tradicijų likučius, bet ir inicijuoti dialogą tarp profesionalių šiuolaikinio meno kūrėjų ir nykstančių kaimo bendruomenių.