Robertas Gritėnas

Iš letmefix.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Menininkas[keisti]

Robertas Gritėnas ‒ menininkas, dirbantis įvairių medijų, dažniausiai tapybos ar skulptūrinio objekto srityse. Kurį laiką bendradarbiavo su Jonu Zagorsku ir Žilvinu Dobilu. 2010 m. sukūrė videoperformansų seriją ‒ tam tikrų Vilniaus architektūrinių/ideologinių objektų simbolinį sunaikinimą. Taip pat Robertas Gritėnas žinomas kaip „performatyvios“ arba nesisteminės dailės kritikos atstovas, daugiausiai reiškęsis kaip internetinis komentatorius „chudožnik“.

Kūriniai[keisti]

„Atsisveikinimas su Valdovų rūmais“[keisti]

2010 m. (parodai "Idealios perspektyvos triukai")

Šiuo videoperfomansu dokumentuojamas protestas prieš valstybės kultūros politiką, nukreiptą į istorinės falsifikacijos objektą. Valdovų rūmai – istorinės ir šiuolaikinės kultūros sankirtos simbolis, skaldantis demokratinį sociumą į skirtingų nuomonių stovyklas, nesutariančias dėl istorinio feodalinio paveldo reikšmės. Kategoriška veiksmo forma tapatinama su „Valdovų rūmų“ projekto įgyvendinimu, kuomet konstitucinės valdžios institutui atstovaujantys asmenys nedemokratiniu veikimu sociumą paverčia asmeninių ambicijų įkaitais.


<mediaplayer width='720' height='405' image=>http://www.letmefix.lt/media/robertas-gritenas/atsisveikinimas-su-valdovu-rumais.mp4</mediaplayer>


„Dar ne laikas“[keisti]

2016 m. (žemės meno paroda VU botanikos sode Kairėnuose)

„Kultūra yra labai svarbi gyvenimo dalis, nes suteikia gyvenimo pilnatvę. Net ir daug uždirbantis žmogus nesijaus laimingas, jeigu negalės patenkinti dvasinių ir kultūrinių poreikių. Kiekvienas kultūros objektas suteikia žmogui visavertį gyvenimą. Kaip tai sukurti? Labai paprastai – reikia nusistatyti prioritetus,“ – taip paprastai tuometinis kultūros ministras Šarūnas Birutis kultūrą ketino paversti svarbiausiu visuomenės poreikiu.

Žemės meno objekto (išartas kultūros ministro portretas 80x60 m pievoje) apžiūroje dalyvaujantys žiūrovai atlieka meninio performanso veiksmą. Tokiu būdu, kiekvienas sociumo dalyvis tampa kultūrinio lauko intersubjekto dalimi, aktyviai veikia kaip kūrybos proceso sudėtinė dalis. Šis procesas paremtas socialiai interaktyviu diskursu, konceptualizuotų kultūrinių kanonų perkeitimo strategija. Tuo pačiu keliamas klausimas, ar yra įmanomas kritinis diskursas masinio kultūros vartojimo politikoje.

Filmuota skraidykle.


<mediaplayer width='720' height='405' image=>http://www.letmefix.lt/media/robertas-gritenas/dar-ne-laikas.mp4</mediaplayer>


„Dedikacija tyliajam postmodernizmui“[keisti]

2010 m. (parodai „Idealios perspektyvos triukai“)

Videoperformanse atliekamas simbolinis prekybos centro sunaikinimas. Tai meninis kultūrinis veiksmas, nukreiptas prieš visuomenės vartotojiškumą, prieš komercines bei propagandines sociumo potekstes ir vertybes. Atliekamas brutalus architektūrinio ir ideologinio isteblišmento „dekonstrukcijos“ veiksmas atskleidžia absurdo nuorodas, kuriomis įprasminamas egzistencijos iracionalumas.


<mediaplayer width='720' height='405' image=>http://www.letmefix.lt/media/robertas-gritenas/dedikacija-tyliajam-postmodernizmui.mp4</mediaplayer>


„Nepriekaištingas alibi“[keisti]

2010 m. (parodai „Idealios perspektyvos triukai“)

Videoperformanse atliekamas Lietuvos dailininkų sąjungos būstinės supjaustymas. Veiksmas nukreiptas į Dailininkų sąjungos pastatą, tapusį meno stagnacijos simboliu. Tokia kritinio veiksmo strategija siekiau kūrybinio dialogo sklaidos, kuri ne vien „sustabdo vaizdą“ ir jį daugina kaip kultūrinį produktą, bet atskleidžia platesnes kultūrinio lauko sąsajas, jų įtakas dabarties visuomenėje.


<mediaplayer width='400' height='320' image=>http://www.letmefix.lt/media/robertas-gritenas/nepriekaistingas-alibi.mp4</mediaplayer>


„Tranzitas pagal RG“[keisti]

2008 m. (grupinė paroda Lietuvos geležinkelių muziejuje)

Dokumentuojamas veiksmas inspiruotas J. Kerouaco hipsteriškos literatūrinės kūrybos ir vietiniame kultūriniame lauke vykstančios tikrovės perspektyvų. Performanso dalyvis yra besikeičiančio laiko – XX-ojo ir XXI-ojo amžių sandūros – proceso dalis, jis savo veiksmu – traukinio „tranzavimu“ – komentuoja vietinių akademinių ir kultūros institucijų korifėjų reminiscencijas apie „aukštąjį meną“. Toks komentaras atskleidžia romantinio subjekto kritikos refleksiją autoriteto hegemonijos lauke, taip pat ir amžių virsmo kartos emocinį nestabilumą.


<mediaplayer width='720' height='405' image=>http://www.letmefix.lt/media/robertas-gritenas/tranzitas.mp4</mediaplayer>