Jurga Barilaitė

Iš letmefix.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Turinys

[redaguoti] Biografija

Jurga Barilaitė baigė studijas Vilniaus Dailės Akademijoje. Nuo 1996 m. Aktyviai kuria tarpdiciplininius projektus bei dalyvauja šiuolaikinio meno parodoje. Menininkė kuria performansus ir videofilmus, juose dažnai įpinami pamąstymai apie tapybos prigimtį, performatyvumą, moteris/moteriškumo padėtį visuomenėje. Kaip išraiškos būdą autorė gana dažnai pasirenka savo kūną, kuris tampa pagrindinio jos kūrinių objektu. 1994 m. Jurga Barilaitė apdovanota jaunojo menininko premija parodoje „Duona ir druska“ ŠMC. 1995 m. ji tapo VDA Studentų meno dienų laureate ir laimėjo rezidenciją Cite Internationale des Arts Paryžiuje. 2003 m. apdovanota Antano Mončio vardo premija. 2005 m. menininkei paskirta Lietuvos Kultūros Ministerijos jaunojo menininko stipendija.

[redaguoti] Karjera

[redaguoti] 8-asis

The media player is loading...

[redaguoti] Ašaros, 2008-2009, 4 video filmai, po 2min.

The media player is loading...


Tai keturi trumpi filmukai, kuriuose pirmame plane iš arti matomas verkiančios moters veidas (tai pati meninkė prieš kamerą). Visi keturi filmai nufilmuoti Europos pakraščiuose. Ašaros, anot autorės: „<...> tai būsenos atspindys krizės akivaizdoje (kūrybinė krizės, nes verkia keliaujanti menininkė), taip pat tai gali būti verksmas, kaip tam tikras stereotipinis moteriškas veiksmas – „ginklas“, tai gali būti ašaros „dėl pasaulio, dėl Europos“, idėjų krizės akivaizdoje, nes verkiama Europos paribiuose. Pats veiksmas – kraštutinė emocija. Verkimas arba ašaros paradoksalus apsivalymo procesas, terapija ir stereotipinį moters įvaizdį atitinkantis dalykas.“

[redaguoti] Nieko, 2009, videofilmas, 5.49 min.

The media player is loading...

Filmukas sumontuotas iš keturių video, filmuotų Europos pakraščiuose – tai verkiančios moters veido fragmentas be perstojo srūvančios ašaros ir kartojami žodžiai – „nieko“. Šis darbas, pasak autorės, atsirado kaip apsivalymas kūrybinės krizes akivaizdoje.

[redaguoti] Skrydis į kosmosą, 2013, videofilmas, 1.9 min.

The media player is loading...

Vaikystės performanso rekonstrukcija. Tiek nedaug nuo žemės pakelta kėdė, šeimos palaikymas, draugių pritūpimas, užrištos akys, prarasta pusiausvyra ir atrastas ryšys.

[redaguoti] Rodyt,2009, videofilmas, 13min.

The media player is loading...


Filmas apie menininko pareigą ir teisę, etinį apsisprendimą. Mano šešiametė dukra mokosi skaityti. Ji rado juodą knyga. Manau, kad ją sudomino peiliuko paveikslėlis ant viršelio ir tai kad knygelė plonytė - mažo formato. Tekstas vietomis „žiaurus ir beprotiškas, bet idėjos pranašingos ir reikšmingos”, kaip skelbiama anotacijoje - tai 1968m Valerie Solanas (tai ji šovė į Andy Warholą) „VYRŲ IŠNAIKINIMO DRAUGIJOS MANIFESTAS”, lietuviškai pasirodęs 2005, (iš anglų kalbos vertė Edgaras Klivis).

[redaguoti] Būtinoji gintis, 2001, videofilmas, 18 min.

The media player is loading...

Autorė boksuojasi su ant sienos pakabinta milžiniška juoda drobe. Agresyvus tapybos ir architektūros (siena) puolimas iš tiesų yra gynimasis nuo hierarchinės tvarkos ir kanoniško mąstymo. Išlaisvintas vyriškas Jacksono Pollocko gestas sulaukia moteriško atsako, dekonstruojančio abstraktaus išsiliejimo koncepciją. Bokso pirštinėmis, panardintomis į baltus dažus, autorė nutapo kūdikio galvą.

[redaguoti] Nuorodos