Alytus Art Strike festivalis

Apie festivalį

Alytaus bienalė pirmą kartą surengta 2005 metais (organizatorius, kuratorius ir idėjinis lyderis ‒ Redas Diržys, teorinė dalis ‒ Jonas Valatkevičius, koordinatorė ‒ Loreta Liausaitė), kaip sarkastiškas atsakas į Vilniaus šiuolaikinio meno institucijų monopolį, stagnaciją ir rengiamas pretenzingas bienales. Ji vadinosi „Atsargiai! Politika!“. Dalyvavo 25 menininkai/teoretikai iš įvairių šalių. Nebuvo kviestas ir nedalyvavo nė vienas menininkas iš Vilniaus. Bienalė stengėsi ne tiek rengti individualius menininkų pasirodymus ir parodas, kiek diskutuoti apie Rytų Europos šiuolaikinį meną okupuotą ir surežisuotą Sorošo pinigų ir visur pristeigtų Sorošo centrų. Kur link naująjį meną nuvairavo Sorošo centrai? Taip Vilniuje atsirado Sorošo „anūkų", vėliau pavadintų „Emisijos", menininkų karta.

Taip pat buvo keliami klausimai ar šiuolaikinį meną vis dar įmanoma tapatinti su kairuoliškais diskursais, paprastai tapatinamais su „avangardo“ mene sąvoka? Bienalei buvo pasitelkta viso miesto erdvė.

Manifestas Nr. 5 Politika (atnaujintas) 1. Paprastai žmonės nežino, ką iš tikrųjų reiškia politika. 2. Jie paprastai teturi teorinį suvokimą, kaip visuomenė turėtų funkcionuoti. Niekas nenori rodyti realios situacijos. 3. Žmonės yra kvailinami iškreiptu politikos įvaizdžiu žiniasklaidoje. 4. Žiniasklaida veikia petys į petį su politikais. 5. Žiniasklaida yra verslas, politika yra verslas, verslas yra verslas. 6. Verslas nesilaiko moralinių vertybių – arba pats žudai, arba tave sunaikina. 7. Politikoje nėra moralės, nes moralinės vertybės yra labai aiškios – tėra tik juoda ir balta. Moralė nepripažįsta jokių kompromisų – būna tik skirtingi nuodėmės lygmenys. 8. Politika remiasi kompromisu tarp skirtingų įtakos grupuočių. 9. Taigi, moralė ir politika neturi nieko bendra. 10. Tėra tik du keliai turėti reikalų su politika. Pirmas – tai pamiršti visa, ką apie tai žinojai ir būti laisvam. Antras – būti išrinktam ir mutuoti. AR TU TIKRAI NORI BŪTI POLITIKU? [Jonas Valatkevičius, 2004]

Manifestas #6 Politinis menas 1. Visi mes kažkada mylėjome anti-politinį meną. Meną, kuris kvestionavo status quo, kuriame mes visi gyvenome. 2. Mes manėme, kad socialiai angažuotas menas yra pats progresyviausias, kad tai yra mūsų socialinė misija. 3. Mes manėme, kad tokiu būdu atliekame pareigą visuomenei. 4. Kritikuoti visa, kas susiję su valdžia, verslu ir žiniasklaida. 5. Bet čia iškyla klausimas: kodėl valdžia, biznis ir žiniasklaida tokie paslaugūs kaskart suteikti pinigų šiai meno sričiai? 6. Kodėl jie duoda mums pinigus, kad būtų vėl sukurtas eilinis pasityčiojimas iš to, kas jiems brangiausia? 7. Kodėl jie vis dar myli tokį meną? 8. Galbūt jie taip pat turi tą pačią naivią idėją, kad tokiu būdu jie atlieka pareigą visuomenei? 9. Jokiu būdu. Naivūs esame tik mes. Mumis visuomet pasinaudoja valdžia, biznis ir žiniasklaida, kurie būtent mūsų meno pagalba legitimuoja savo egzistenciją: tik pažvelk – mes džiaugiamės, kad esame kritikuojami. 10. Valdžia, verslas ir žiniasklaida – ką jie iš tikrųjų galvoja šnekėdami mums? Leiskime žmonėms pamatyti jų tikrąjį veidą! JOKIO ANTI-POLITINIO MENO! JOKIOS PAGALBOS VALDŽIAI, VERSLUI IR ŽINIASKLAIDAI, KURIE TESIEKIA PRISIDENGTI MENU.

[Jonas Valatkevičius, 2004]

2007 m. įvyko antroji Alytaus eksperimentinio meno bienalė. Kuratorius ‒ Mantas Kazakevičius, konsultantas ‒ Redas Diržys, koordinatorė ‒ Gita Strikytė. Dominavo individualūs meninink(i)ų projektai miesto erdvėse. Vis dėlto buvo išlaikyta ideologinė kryptis. Bienalė buvo atiduota kuruoti į vietinio jaunimo rankas, kartu nukreipta prieš startavusį projektą „Vilnius ‒ Europos kultūros sostinė 2009“.

2009 metais performatyvus bienalės formatas tapo dar radikalesniu ta prasme, kad visiškai atsisakyta „parodos“ formato ir jau atvirai išsakomos kultūrinio anarchizmo, rimtosios kultūros griovimo idėjos. Kviečiama visus solidarizuotis meno streikui (šią idėją iš dalies paskleidė ir, atvykęs į Alytų, parėmė asmeniškai britas Stewart Home - XX a. 10-ojo dešimtmečio pradžioje organizavęs meno streikus). Bienalės dalyviai (bent jau bienalės metu) nekuria meno ir stengiasi, kiek tai įmanoma, išvengti „parodos“, apskritai, „spektaklio“ formato. Įsteigiamas „Alytaus psichodarbininkų ir duomenkasių kongresas“, kovojantis su rimtąja kultūra. Rimtoji kultūra yra bet kuri kultūros forma, kalbanti ir veikianti iš galios pozicijų. Pradedamas kultivuoti trišalis futbolas.

Redas Diržys atsisako kurti meną, vadintis menininku. Nuo šiol jis save įvardija kaip „psichodarbininką“.

Į bienalę atvykęs kadaise kontrkultūrininkas, tačiau tapęs tipišku sisteminiu akademiniu teoretiku Berrardi Bifo, patiria fiasko, nes nuolat skaito "paskaitas" ir Alytuje jaučiasi žvaigžde. Tačiau psichodarbininkų išjuokiamas.

2011, 2013, 2015 m. bienalės rengiamos kaip specifiniai „kongresai“, kuriuose (ne)menininkai/(ne)kuratoriai, (ne)teoretikai generuoja įvairias kolektyvines kūrybinės veiklos formas, diskusijas, polemikas, ginčus, rengia dienos ir naktines (de)monstracijas prieš rimtąją kultūrą ir pan. Tikslas ‒ nusikratyti represyviai primestų „menininko“, „teoretiko“, „žiūrovo“ vaidmenų ir bent trumpam rasti tokias bendrabūvio formas, kuriose nebūtų vaidybos, hierarchijos, „prestižo“, meno ir panašių buržuazinės kanalizacijos kuriamų reiškinių.

2011 ir 2013 metų Meno streiko bienalių formatas išlieka panašiai saviorganizacinis-performatyvus, tačiau kreipiamas ypatingas dėmesys Azijos ir Afrikos kontekstams. Bienalėse dalyvauja vietiniai ir kai kurie menininkai ir progresyvus jaunimas, kitų Lietuvos regionų atstovai, taip pat menininkai, teoretikai, aktyvistai ir sunkiau nusakomos veiklos atstovai iš viso pasaulio ‒ Baltarusijos, Čekijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Olandijos, Prancūzijos, Rusijos, Kamerūno, Pakistano, Senegalo...

2015 m. Alytaus bienalė buvo skirta moliui (čia svarbus buvo šamanas Benas Šarka, daug metų geriantis molį ir su juo bendraujantis kaip su „dvasia“), santykiui su juo, bendravimui su juo ir jame.

2017 m. Alytaus meno streiko bienalė arba DAMTP kongresas persikėlė į Kaselį, kur bus organizuojamos diskusijos, žaidžiamas trišalis futbolas ir kitaip bandoma diskredituoti buržuazinį sisteminio šiuolaikinio meno megarenginį „Documentą“.

2019 m. rugpjūtį organizuojama Alytaus meno streiko bienalė (Alytus Psychic Strike Biennial 2019: Quantumlettrist Psychopillgrimage travel from Botoşani to Alinja) prie (palei) Juodosios jūros, su lydinčiais (ne)ritualiniais veiksmais. Tai piligrimų kelionė ankstyvųjų sufijų - pirmųjų letristų takais (Rumunija, Turkija, Gruzija, Bulgarija)

Vienas iš kolektyvinės veiklos 2017 m. Kaselio Documentos fone manifestų:

TERRORIST MANIFESTO OF ASEMIC WORKERS

the spectacles of europe have been exorcized by communism. The proletariat, defeated by the european bourgeoisise in the 1st and 2nd world wars has finally secured victory in 2007 and succeeded in proletarianising all of the world. AND YET there is a spectacle of terror produced by europe. and all the bourgeois powers unite in an unholy alliance to produce it. where is the opposition that has not been branded terrorist and where the opposition that has not hurled back the branding reproach of spectacular terrorism? And as no one declares themselves terrorist it is up to us to make our aims known as terrorists in the face of the whole world. We are the proletarians of the psychic factories of data called the spectacle. And we overturn this spectacle. We invite all working or not working in Kassel and elsewhere, as artists or activists or any other service industry or other industry, to organise with us as psychic workers, reproductice workers, destructive workers, asemic workers. We do not reject “safe” life presented in Kassel and we have no intention of establishing the borders of the only possible LIFE. we welcome freedom. But the freedom of your ‘life’ has spread too far and has steamrolled over all other ways of production. Capitalism has perverted life, narrowed its potential down to consumption and hedonism, deprived it of the moment of creation as the part of development. We are new monkeys taking a stick not for the sake of food-capturing or fracturing the skull of a fellow-man for either a swag or a woman, but for the sake of becoming new humans. We do not concern ourselves anymore with the questions of gender, race or linguistic distinctions – these are no longer in question. We wonder: what should the life be like today? How can it unite us? What new practices are we able to invent? By liberating life from the chokehold of institution, by turning it into the means of fight, into the weapon in struggle against oppression. We terrorists, believe that life is fluid, permanently mutable, while every fixed form tends to turn into custom, tradition, and finally to a game as in case with three-sided football. From the practice of overriding the stigma, from the practice of breaking binary oppositions it turned into the ritual sanctified by community, similar to Friday-bear-drinking in a narrow circle of friends. No form can exist more than several years with no risk of stiffening. This is hard to avoid as the human mind has a constant striving for the invention of new rules, for living in accordance with norms and patterns, with idleness permanently rejecting renovation and development. life should not imitate political institutions that show themselves in decrees and orders, institutions that still employ the vicious structures of the Party. With life being anarchic in its core, we declare: ASEMIC: EVERY STABLE FORM – OFF! WE ARE FLUID, VARIABLE AS THE TIME ITSELF. EACH DAY BRINGS A NEW WAY OF PROTEST. PSYCHOGEOGRAPHIC: WE WILL OCCUPY VENUES DESIGNED FOR COMPETITIVE AND CURATORIAL CAPITALISM

HYPERGRAPHIC: WE HAVE NO LEADERS, NO LANGUAGES THAT “EVERYBODE SHOULD KNOW”. WE WILL FIND AN AGREEMENT BY ALL MEANS, BECAUSE OUR FIGHT IS COMMON. “DO NOT LAUGH AT THE PERSON SPEAKING NO ENGLISH. THAT MEANS HE IS PROFICIENT IN ANOTHER ONE”. WE DO NOT EMPLOY OLD SYMBOLS, LETTERS, OUR BANNER IS ASEMIC. WITH NO DEFENITE COLOUR, FORM, SCENT. WE BURN OUR BANNERS AND CREATE NEW ONES DAILY FOLLOWING OUR UNSTABLE INSANITY. WE WILL ALSO DETOURNE, VANDALISE, BURN ANY OTHER SYMBOLS, LETTERS WE SEE INCLUDING FLAGS METAGRAPHIC: WE ARE GOING TO PASS OUT OUR LEAFLETS AND PRODUCTIONS EVERYWHERE. WE INVITE YOU TO COLABPRATE ON THESE WITH US. WE EXPECT DOCUMENTA VENUES TO PROVIDE ALL RESOURCES FOR PRODUCTION DISTRIBUTION CONSUMPTION AND DESTRUCTION OF THESE. SITUGRAPHIC: WE MAKE THE ACTIONS TOGETHER. THERE’S NO LIVING NAME. THE NAME CAN BE CAPITALISED, ANONIMITY CAN BE CAPITALISED. BUT LABOUR IS NOT CAPITAL WE WILL INVOLVE EVERYONE LIKE-MINDED IN OUR CARNIVAL, AS WE PROLIFERATE AS WILDLIFE TO SEE THE WHOLE MANKIND FREED ONE DAY. WE DO NOT WANT YOU AS SPECTATORS, - WE WANT YOU TO PARTICIPATE. WE WANT YOU TO REBEL AGAINST MUSEUM AOR STADIUM FENCE THAT KEEPS THE LIVING AWAY FROM NON-LIVING, THE FENCE YOU ARE USED TO. EVERYTHING IS LIVING. LIFE IS THE INSTRUMENT THAT LEADS TO LIBERATION. BUT THERE’S NO WAY FOR LIBERATION BY IMITATING THE LIVING OF THE PAST, PAINTING PICTURES, CREATING STONE AND LIVE SCULPTURES… - THAT’S WHY WE CALL YOU FOR THE ACTION THAT IS INIMITABLE, THAT COMMEASURES OUR REALITY.

Iš dalies Alytaus meno streiko bienalė ‒ XX a. 10-me dešimtmetyje rengtų gatvės meno festivalių „Tiesė. Pjūvis“ idėjų tęsinys. Kita vertus, Alytaus bienalė startavo su aiškiau išreikšta kritine nuostata ir į kairįjį kultūrinį anarchizmą krypstančiomis idėjomis. Į bienalę nebuvo pakviestas nė vienas Vilniaus menininkas (pastaruosius Diržys vadina „Ž.I.V“ ‒ „žmogumi iš Vilniaus“). Bienalėje dalyvavo vietiniai ir užsienio menininkai, kurie, pasak Diržio, neatstovauja Europos institucinės-galerijos isteblišmento. Bienalė, kaip ir „Tiesės. Pjūviai“ koncentravosi ties performatyviu „gatvės akcionizmo“ formatu.

Dominuoja „proletarinės saviorganizacijos“ formos, kurios, vienok, išsaugo stiprų performatyvumo, netgi akcionizmo užtaisą ‒ skaitomos paskaitos, organizuojami seminarai, saviorganizaciniai workšopai, diskusijos. Situacionizmo dvasioje „Kongreso“ nariai rengia monstracijas, žaidžia psichiką dekolonizuojančius žaidimus ‒ trišalį futbolą, Manto Kazakevičiaus sukonstruoto „orgono“ pagalba siurbia seksualinę energiją iš kosmoso, rengia D.I.Y (do it yourself) koncertus, psichogeografinius pasivaikščiojimus, intervencijas į buržuazines/rasistines bienales, internetines atakas prieš rimtosios kultūros institucijas ir t.t.

Boating

(Right click to control movie)

Reiu Tüür Tere Perestroika

(Right click to control movie)

Trišalis futbolas

(Right click to control movie)

Stewartas Home`as aiškina trišalio futbolo taisykles, giedamas internacionalas, žaidžiamas trišalis futbolas.

DIY Total music jam

(Right click to control movie)