Betoniniai triušiai

Iš letmefix.
Jump to navigation Jump to search

Betoniniai triušiai

Kaip rašoma grupės Betoniniai triušiai interneto svetainėje, „Poezijos ir garso grupė Betoniniai triušiai susikūrė 2005 m. žiemą Vilniuje. Grupės branduolį sudaro trys atlikėjai: Tomas S. Butkus, Antanas Dombrovskij ir Vadimas Korotajevas. <...> Betoniniai triušiai nereguliariai koncertuoja uždarose ir atvirose erdvėse Lietuvoje bei užsienyje. Kiekvienas audiopoetinio spengsmo grupės pasirodymas skiriasi, nes skiriasi ir konkreti erdvė, ir auditorija, ir psichologinis-emocinis kontekstas. Todėl praktiškai kiekvieną Betoninių triušių pasirodymą galima laikyti vieninteliu ir paskutiniu. Minėtieji autoriai savo kūryboje naudojasi gyvais instrumentais, garso mašinomis, atsitiktiniais daiktais, žmogaus balso, judesio ir improvizacijos galimybėmis. Nors grupę galima įvardyti kaip ambient, live electronics, low-fi, sound poetry ar urban folk sintezės atstovais, jų kūrybai apibūdinti labiau tiktų sąvoka „vizualaus garso poezija“.”

Betoninių triušių kūrybos ašis – poetinis tekstas. Psichodelikos prieskoniu pasižyminti, archaiškų įvaizdžių kupina, metafiziniu ilgesiu alsuojanti ir šiuolaikinės epinės lyrikos formą įgaunanti poetika sukurta Tomo S. Butkaus, žinomo Slombo slapyvardžiu. Tomas S. Butkus – poetas, vertėjas, leidėjas, žinomas ir dėl savo nepriklausomos leidybinės iniciatyvos bei „idėjų dirbtuvių” Vario burnos. Projekto garsinę atmosferą kuria skirtingi vienas kitą papildantys menininkai – abstrakčios elektroakustikos skambesiu pasižyminčių kompozicijų struktūrą surenčia Antanas Dombrovskij, o improvizaciniu elementu jas prisodrina, spontaniškumo bei organiško skambesio suteikia, performatyviuoju elementu grupės pasirodymus praturtina Vadimas Korotajevas.


I (2008)

I CD.png

Pirmasis Betoninių triušių albumas išleistas praėjus 3 metams nuo grupės susikūrimo: į jį pateko per šį laiką sukurtos ir koncertuose anksčiau ne kartą skambėjusios kompozicijos. Nors tai debiutinis grupės albumas, jis stebina ypatinga poetine ir kompozicine branda, ypatinga atmosferika, magiška, hipnotiška, rituališka nuotaikų ornamentika. Tai vienas įdomiausių šiuolaikinį poetinį tekstą ir elektroakustinę bei instrumentinę eksperimentinę muziką jungiančio žanro pavyzdžių. Po šio pirmojo albumo grupė išleido dar dvi kompaktines plokšteles, tačiau ilgai brandintas debiutas lieka vienu ryškiausių jų kūrybos akcentų.


Nepublikuoti kūriniai:

Leonardo

Miegantis feniksas

Iš koncerto VU bibliotekoje

Lemefix.lt archyvui suteikta unikali galimybė publikuoti iki šiol neskelbtus Betoninių triušių kūrinius. Įrašuose juntama nepakartojama gyvos koncerto situacijos atmosfera, jų skambesys „nesušukuotas”, muzikavimo ir vokalinių variacijų charakteris – impulsyvus. Tai audiopoetinių improvizacijų dokumentacijos.