Archeologai (Arūnas ir Reda Uogintai)

Meninė veikla

Performansų grupės „Archelogai“ branduolį sudaro Arūnas (g.1960 m.) ir Reda (g. 1963 m.) Uogintai. Tačiau jų „grupės“ viena pagrindinių savybių yra ta, kad dažnai į performansą įtraukiama keletas ar net keliasdešimt dalyvių. „Archeologai“ atstovauja savitai Šiaulių šiuolaikinio meno tradicijai. XX a. 9-ojo deš. pabaigoje ‒ 10-ojo deš. pradžioje Šiauliai buvo vienas pagrindinių naujojo meno arba avangardizmo židinių Lietuvoje. Čia būrėsi jaunų menininkų ir ypač stipri muzikantų bendruomenė, užsimezgė alternatyvios kultūros, videomeno, performanso daigai. Naujojo meno judėjimas tapo kryptingesnis, po studijų Vilniaus dailės akademijoje grįžusiam dailėtyrininkui Virginijui Kinčinaičiui, kuris, kartu su bendraminčiais, pradėjo rengti temines parodas, šiuolaikinio meno festivalius. „Archeologai“ atsirado šioje verdančioje, kunkuliuojančioje avangardinėje 10-ojo deš. pradžios terpėje. „Archeologų“ performansai pasižymėjo butaforiškumu, netgi teatrališkumu, dažnai imituojant šou, komercinės kultūros reginio formatą ir, paprastai, kintančiu dalyvių skaičiumi. Grupės „teatrališkumas“ visada maskavo subtilų žaidimą „komerciniais“ įvaizdžiais, taip pat „provincijos“ kategorija, provincijos grožio ir „teatro“ supratimu. Ši grupė, ko gero, viena pagrindinių ir žinomiausių Šiaulių performansą atstovaujančių grupių.

Kūriniai

Architunda

Estetika, pritaikyta pop formatui ‒ pusiau karnavalas, pusiau madų šou, pusiau spektaklis. Akcija, kuri iš pažiūros gali pasirodyti, kaip komercinio TV šou dalis, tačiau geriau įsižiūrėjus, klounadai trūksta esminių komercinio reginio ingredientų. Reginys per daug „beprasmiškas“ ir „absurdiškas“, kitaip sakant išskaitomas kaip komercinio reginio parodija ir kartu „klasikinis“ performansas, „aprengtas“ klounados apdarais.

(Right click to control movie)

A la Door`ys

Archeologai, pasitelkę keletą dalyvių, improvizuoja, tiksliau parodijuodami imituoja tarpinį formatą tarp „podiumo šou“ ir „pop koncerto“, kurdami groteskišką scenografiją ir atitinkamą reginį. Pop kultūros įvaizdžiai vėlgi funkcionuoja iš dalies kaip save parodijuojantys performatyvūs kodai. Kartu performeriai kuria tarsi „karnavalo“ reginį, balansuodami tarp įvaizdžių, būdingų tiek „žemajai“, tiek „aukštajai“ kultūrai, sąmoningai išlikdami „dviprasmybių“ zonoje.

(Right click to control movie)

Žymėjimas

(Right click to control movie)

Archeologų performansas Kuldigoje

Archeologų performansas Kuldigoje (Latvija), 2010 m.

Viena vertus, „Archeologai“ dažnai prisitaiko prie konteksto, kuriame atliekamas performansas, kita vertus, dažnas jų pasirodymų elementas yra „scena“, kurioje vystosi veiksmas arba vieta, kurioje koncentruojasi tam tikra veiksmo dalis (muzikinė ir pan.), o patys „Archeologai“ performina šalia, vėlgi manipuliuodami „vaidinimo“, „misterijos“, „karnavalo“ formatu.

Šį kartą scenoje ant suoliuko sėdintys ir grojantys muzikantai imituoja pusiau „kaimišką vakaronę“, kurios „muzikinis formatas“ pamažu nuslysta į absurdą, tuo tarpu Archeologai ir kiti jų pasirodymo dalyviai, apsirėdę „firminiais“ „sceniniais personažais“ ‒ „lietuvaite“, „kosmonautais su dinozaurų kaukolėmis“, „sniego seniu“ ir kitais fantastiniais herojais, atlieka „misteriją“. Dažnas archeologų (kaip ir karnavalinėje kultūroje) pasirodymų elementas ‒ ugnis.

Iš pažiūros „Archeologai“ ‒ keliaujantys „cirkininkai“, „gatvės muzikantai“, karnavalo meistrai, tačiau geriau įsižiūrėjus aiškėja, jog jie meistriškai imituoja „karnavalo“ formatą, kuris, galima sakyti ir virsta tikru „karnavalu“.

(Right click to control movie)

Plartforma

Archeologai šį kartą žaidžia „archeologų“ sąvoka, kuria performansą Klaipėdoje, statybvietėje, šalia trijų biotualetų. Archeologai neva ieško „perlų“, kartu instaliuodami tariamą muzikinių instrumentų, sustatytų skirtingose statybvietės vietose, sceną. Performansas vyksta tarsi statiškas koncertas su „kostiuminiu vaidinimu“. Vaidinimo dalyviai su butaforinėmis dinozaurų kaukolėmis „metalo detektoriais“ ieško „perlų“. Groja muzika, pasirodo daugiau personažų, nuo „lietuvaičių“ iki „sniego senio“, nešino didžiuliu varžtu, uždegama ugnis ir „vaidinimas“ pamažu transformuojasi į „viduramžišką“ ar „pseudobaltišką“ misteriją, žinoma, su neslepiama parodijos potekste. Archeologai vėl manipuliuoja karnavalo, teatro, performanso, „misterijos“, rimtumo ir parodijos kodais.

(Right click to control movie)

(Right click to control movie)

(Right click to control movie)

(Right click to control movie)