Kęstutis Šapoka

Iš letmefix.
12:03, 20 kovo 2019 versija, sukurta Kęstutis (Aptarimas | indėlis)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Jump to navigation Jump to search

Kęstutis Šapoka (g. 1974) priklauso plejadai nežinomiausių ir neiškiliausių lietuvių menininkų, kaip R. Diržys, G. Znamierowski, D. Srogis, J. Zagorskas, B. Kasparavičiūtė, Ž. Dobilas, M. Kazakevičius etc. Šapoka baigė tapybos studijas VDA 2002 m. Tais pačiais metais įstojo į menotyros doktorantūrą, ir šis sąlyčio su teorine (kūrybos) plotme faktas, iš dalies įtakojo menininko performatyvią veiklą, tiek ir vėlesnę jos krizę. Tiesa, jau studijuojant tapybos specialybės magistrantūroje, diplominio darbo „Medinis“ kūrimas tapo performatyviu.

Tačiau menininko aktyviausias performatyvios veiklos periodas, bendradarbiaujant su Benigna Kasparavičiūte, yra 2005‒2010 metai, iš kurių produktyviausi, ko gero, 2006-ieji. Beje, šiuo periodu Šapoka daugiau mažiau sėkmingai siekė karjeros vadinamojoje šiuolaikinio meno sistemoje.

Tiesa, pažymėtina, kad gyvai „grynąjį performansą“ publikai Šapoka atliko vos tris kartus. ‒ 2006 m. performansų festivalyje „Dimensija 1“, vykusiame Vilniaus ŠMC, metu atliko veiksmą „Tadas Blinda“; 2009 m. projekto „NIIR“, vykusio JMVMC (Gynėjų g.), metu atliko ne itin vykusį veiksmą, kai skaitė kažkokį tekstą atbulai (to vakaro kulminacija tapo Jono Zagorsko performansas „Menininkas, skriejantis milžinišku greičiu“). Trečią kartą ‒ 2016 m. festivalyje „Gaida“.

Visi kiti performatyvūs veiksmai buvo atlikti videokamerai ‒ vadinamieji videoperformansai „Povas“, „Sapnas ir konvencija“, „Videošokis pagal Alfonso Andriuškevičiaus straipsnį“, „Videošokis pagal Lolitos Jablonskienės straipsnį“, „Pasaulio čempionų taurė“, arba atlikti su videokamera („Futbolo rungtynės I, II, III“), su fotoaparatu („Išvykos į Vilniaus mikrorajonus“). Kai kuriais atvejais performatyvumas tapo sudedamąja montuojamos dokumentikos dalimi („Kačiokai“ ir „Šeštas“) arba performatyvumas liko „už kadro“ („deleguojamojo performatvyvumo“ veiksme „Potvynis: baltas sombrero“, „Pasisavintas Alekso Andriuškevičiaus kūrinys“).

Šapokos performatyviems kūriniams būdingas banalumas, antidramatizmas, anekdotiškumas, pastišas, parodija, bytavucha (бытавуха), antiintelektualizmas, miegamųjų rajonų mentalitetas ir (anti)estetika.


"Medinis", istorija kaip gimė Buratinas, Nida-Vilnius 2001-2003



Kačiokai, 2005 Auginant raumenis treniruoklių salėje, veiksmas vyksta ciklais ‒ atliekami atitinkami pratimai su staklėmis, svarmenimis, štangomis, o tarpuose pratimų, kačiokai* vaikšto, atpalaiduodami raumenis. Šiame filmuke jėgos pratimai iškirpti ir paliktos tik „kačiokų“ pertraukos vaikštant ir „atpalaiduojant raumenis“. Tokiu būdu „pertrauka“ tampa nesibaigiančia kilpa.

  • Kačiokas ‒ žargonu reiškia prisiauginusį raumenų, o aukštaičių uteniškių tarme ‒ kūdikį arba paauglį katiną, kačiuką

<mediaplayer width='768' height='576' image=>http://www.letmefix.lt/media/kestutis-sapoka/1-kaciokai.mp4</mediaplayer>



Povas (Kęstutis Šapoka/Benigna Kasparavičiūtė), 2006

<mediaplayer width='768' height='576' image=>http://www.letmefix.lt/media/kestutis-sapoka/2-povas.mp4</mediaplayer>


Šeštas* (Kęstutis Šapoka/Benigna Kasparavičiūtė), 2006 Vienoje institucijoje Šapoka daug metų dirbo parodų kabintoju ‒ „berniuku su kopėčiomis“. Institucijos parodų tinklelyje metų metais dominavo kičinės, konjunktūrinės, saviveiklinės-komercinės dailės parodos, o Šapokos darbas buvo visa tai eksponuoti, be teisės į savo nuomonę. Šią nuomonę išreikšti kartą jis sugalvojo „pasyvaus protesto akcija“ ‒ kažkokio komercinio-kičinio tapytojo parodą, kone jėga įsiūlytą Baltarusijos ambasados, kabinti, į darbą Šapoka atėjo apsirengęs VDA futbolo rinktinės (kurios sudėtyje porą metų žaisdavo) sportiniais marškinėliais, pažymėtais šeštu (6) numeriu. Benigna Kasparavičiūtė filmavo Šapokos darbo procesą. O vėliau, parodos pompastišką atidarymą su valdžios atstovų ir baltarusių menotyrininkės kalbomis, nusifilmavo jau pats Šapoka. Dvi tarpusavyje kontrastuojančios (?) dalys.

  • Šeštas, šestiorkė (шестерка) ‒ iš rusų sovietinių kalėjimų žargono atkeliavusi sąvoka, kuria apibūdinamas žemiausio rango, neturintis jokių teisių, visų niekinamas, išnaudojamas asmuo.

<mediaplayer width='768' height='576' image=>http://www.letmefix.lt/media/kestutis-sapoka/3-sestas.mp4</mediaplayer>



Potvynis: Baltas sombrero (Kęstutis Šapoka/Benigna Kasparavičiūtė), 2006 „Deleguotas veiksmas“ ‒ sveikinimas ŠMC direktoriui Kęstučiui Kuizinui užsakytas BTV laidoje „TV sveikinimų koncertas“, projekto „Potvynis: naujos srovės Australijos ir Naujosios Zelandijos šiuolaikiniame mene“ proga (atitiktinai). Kadangi neužteko pinigų kuriuos susimetė K. Šapoka ir B. Kasparavičiūtė, sveikinimų koncertui per LNK, nuspręsta rinktis pigesnį BTV variantą (apie 120 litų). Buvo parašyta sveikinimo kalba, Šapoka sukūrė eilėraštį, mediatekoje išrinkta grupės „Žentai“ daina „Baltas sombrero“. Sumokėti pinigai. Tiesa, laidos prodiuseriams buvo kilęs įtarimas, ar tai nėra pasityčiojimas (iš jų laidos)? Skambinta aiškintis. Tačiau garantavus, kad viskas yra rimta, užsakymas patvirtintas. Ir vieną sekmadienį šis sveikinimas buvo parodytas laidos metu. Diktorė perskaitė jai pateiktą tekstą, eilėraštį ir solenizantui buvo parodytas muzikinis klipas. Vėliau, buvo sumokėti papildomi 50 litų, už tai gauta VHS kasetė su šio sveikinimo videoįrašu.

<mediaplayer width='768' height='576' image=>http://www.letmefix.lt/media/kestutis-sapoka/4-baltas-sombrero.mp4</mediaplayer>



Tadas Blinda, 2006 Veiksmas kurtas performansų festivaliui „Dimensija 1“. Formaliai veiksmo fabula pasirinkta scenos, kai sovietiniame seriale Tadas Blinda yra nuplakamas Tadas Blinda, laisva interpretacija. Veiksmo rekvizitą sudarė stalas, uždengtas baltarusiška klijuote (vėliau ją panaudojo Benigna Kasparavičiūtė tapybos ciklui ant klijuočių), ant stalo sovietinė stalinė lempa. Šalia stalo ‒ molbertas su sovietmečio vieno žinomiausių oficiozinių tapytojų Jono Švažo tapybos darbu (originalu, pasiskolintu iš privačios kolekcijos). Šapoka nusirengė iki pusės, atsirėmė į stalą, o veiksmui pasikviestas „asistentas“ diržu nuplakė Šapoką-Blindą (jis gavo, berods, dešimt kirčių). Publikai pageidaujant ir Šapokai specialiai paprašius, asistentas kirto dar du papildomus kirčius.

<mediaplayer width='480' height='360' image=>http://www.letmefix.lt/media/kestutis-sapoka/5-tadas-blinda.mp4</mediaplayer>



Sapnas ir konvencija (kamera: Benigna Kasparavičiūtė), 2008 Šiame veiksmo eksperimente K. Šapoka bandė suderinti du sunkiai suderinamus ir paprastai atsiejamus ‒ fizinį ir intelektualinį ‒ veiksmus. Menininkas bandė šlapintis ir skaityti psichoanalizės filosofijos pranešimą vienu metu. Jam tai, galima sakyti, pavyko. Kita vertus, klasikiniam froidizmui būdingas pasąmonės veikimo mechanizmų konvencijas menininkas savo veiksmu tarsi išvertė iš vidaus į išorę. Tai, kas laikoma tikrove, pato sapnu, o sapnas tapo groteskiška tikrove. Sapnas tapo tikrovės parodija, o tikrovė ‒ sapno. Tikras pimpalas parodijavo psichoanalitinio filologizmo pretenzijas paaiškinti tikrovę, o psichoanalitinis filologizmas savo ruožtu pimpalą pavertė kalbine abstrakcija.

<mediaplayer width='720' height='576' image=>http://www.letmefix.lt/media/kestutis-sapoka/6-sapnas-ir-konvencija-uztusuotas.mp4</mediaplayer>



Šokis pagal Alfonso Andriuškevičiaus straipsnį, 2009

INSTRUKCIJA: žiūrėti šį videošokį patartina prieš tai perskaičius A. Andriuškevičiaus straipsnį

Pirmoji inspiracija ‒ Gintaro Šepučio, berods, 1996 m. sukurtas videofilmas, kuriame bandomi kelti skirtingų meninių medijų „vertimo“ klausimai. Už kadro girdime dailės kritiką, eseistą, poetą A. Andriuškevičių, balsu skaitantį savo eilėraščius. Ekrano apačioje matome tekstinį eilių variantą, o be to, profesionali šokėja ekrane bando interpretuoti eilėraščius, „paversti“ judesio kalba. K. Šapokai kilo idėja pačiam „sušokti“ (pagal) kokį nors A. Andriuškevičiaus menotyrinį straipsnį. Kadangi 2009 m. Šapoka jau aktyviai reiškėsi kaip dailės kritikas, pasirinko Andriuškevičiaus straipsnį „Dailės kritika keičia funkcijas“.


INSTRUKCIJA: žiūrėti šį videošokį patartina prieš tai perskaičius A. Andriuškevičiaus straipsnį.

<mediaplayer width='768' height='576' image=>http://www.letmefix.lt/media/kestutis-sapoka/7-sokis-pagal-andriusi.mp4</mediaplayer>



Videošokis pagal Lolitos Jablonskienės straipsnį, 2009

INSTRUKCIJA: žiūrėti šį videošokį patartina prieš tai perskaičius J. Jablonskienės straipsnį.

Pirmojo šokio tęsinys, tik pagal kitą straipsnį ir kitoje aplinkoje.

INSTRUKCIJA: žiūrėti šį videošokį patartina prieš tai perskaičius J. Jablonskienės straipsnį.


<mediaplayer width='720 ' height='576' image=>http://www.letmefix.lt/media/kestutis-sapoka/8-sokis-pagal-jablonskiene.mp4</mediaplayer>



„Išvykos po miegamuosius rajonus“ – B. Kasparavičiūtės ir K. Šapokos fotografijų serija, tęsiama nuo 2009 m. iki dabar. Viskas prasidėjo nuo to, kad pažįstami vis rodydavo nesibaigiančias kelionių nuotraukas, todėl autoriai nusprendė neatsilikti. Kadangi tuo metu neturėjo galimybių išvažiuoti „kažkur toliau“, pradėjo fotografuoti savo išvykas po gimtojo Vilniaus miegamuosius rajonus. Muiline jie yra įamžinę vienas kitą prie beveik visų „įsimintinų“ Šeškinės, Karoliniškių ar Justiniškių objektų.



Pasaulio čempionų taurė, 2009

<mediaplayer width='768' height='576' image=>http://www.letmefix.lt/media/kestutis-sapoka/9-world-champions-cup.mp4</mediaplayer>



Pasisavintas Alekso Andriuškevičiaus kūrinys "Mano kelionė", 1992/2006/2010

1992 m. Kauno avangardistas Aleksas Andriuškevičius sukūrė videoveiksmą „Mano kelionė“, kuriame menininkas gulėdamas ridenosi Kauno Rotušės aikšte. 2006 m. Andriuškevičius „pakartojo“ šį veiksmą vienam instituciniam projektui. Tačiau pakartojimas kiek skyrėsi nuo pirmosios versijos ‒ šį kartą, jau Vilniaus Katedros aikšte, ridenosi grupė jaunų žmonių, o pats Aleksas su ŠMC komanda stovėjo nuošalyje ir filmavo šį veiksmą. Taip atsitiko, kad pabūti statistu ‒ gulint ridentis Katedros aikšte ‒ šiame veiksme teko ir K. Šapokai. Paskambino tuometinė ŠMC kuratorė Renata Dubinskaitė ir pasiūlė užsidirbti 20 litų. Šapoka sutiko, traktuodamas šią chaltūrą kaip Alekso Andriuškevičiaus kūrinio/projekto parazitavimą. Vėliau, 2010 m. Šapoka trumpam pasisavino šį A. Andriuškevičiaus performansą ‒ nes jame fiziškai dalyvavo ir iš dalies irgi yra jo autorius ‒ ir, Andriuškevičiui leidus, demonstravo šio veiksmo videoįrašą kaip savo kūrinį savo parodoje. Nuo tada Šapoka šį Alekso Andriuškevičiaus kūrinį savavališkai laiko taip pat ir savu kūriniu.

Alex2.jpg Aleksas Andriuškevičius "Mano kelionė", 1992 Alex.jpgAleksas Andriuškevičius "Mano kelionė", 2006/Kęstutis Šapoka "Mano kelionė", 2010



Futbolo rungtynės II, 2010 Futbolo rungtynės iš vidaus, prie sportinių marškinėlių apykaklės prisisegus miniatiūrinę videokamerą.

<mediaplayer width='768' height='576' image=>http://www.letmefix.lt/media/kestutis-sapoka/10-football-match-2.mp4</mediaplayer>


Futbolo rungtynės III, 2010 Futbolo rungtynės iš vidaus, prie sportinių marškinėlių apykaklės prisisegus miniatiūrinę videokamerą.

<mediaplayer width='768' height='576' image=>http://www.letmefix.lt/media/kestutis-sapoka/11-football-match-3.mp4</mediaplayer>



AQUANSU grupė Dailės kritikos (meta)metodologijos metmenys

<mediaplayer width='720' height='576' image=>http://www.letmefix.lt/media/kestutis-sapoka/12-dailes-kritikos-meta-metodologijos.mp4</mediaplayer>