Gintaras Zinkevičius

Gintaras Zinkevičius (g. 1963) ‒ vienas autentiškiausių Vilniaus avangardinio meno atstovų apriorine avangardistine nuostata nesirūpinti „teisinga“ estetika ir meno sistemos kanonais. G. Zinkevičius ateina iš XX a. 8–9 dešimtmečių Vilniaus andergraundinės subkultūros ‒ Artūro Baryso-Baro avangardinio mėgėjiško kino aplinkos, Ramūno Paniulaičio ir Česlovo Lukensko, prieš- ir post pankiškos urbanistinės terpės. Drauge G. Zinkevičius išsaugojo nuobodulio fotografų kartai būdingą šie tiek melancholišką, kartais romantišką skepticizmą tikrovės atžvilgiu. Todėl jo kūrybai būdingas pankiškumas, kartais „pasidaryk pats“, dadaistiniai principai. Zinkevičius reiškėsi ir reiškiasi kaip eksperimentinio kino kūrėjas, fotografas, videomenininkas, konceptualistas, tačiau visa tai persmelkia apriorinis performatyvumas, visada susijęs su tikrove, laiku, biografija, situacija. Žinoma, yra atliktas ir ne vienas „grynasis“ performansas.

Zinkevičius yra „Post Ars“ narys, galima sakyti, grupės „klijai“. Kartu su Aleksu Andriuškevičiumi, Robertu Antiniu ir Česlovu Lukensku sukūrė performansų, akcijų fotokolekciją (1989-1991). Galima sakyti, kad Zinkevičiaus kaip „performatyvaus“ fotografo veikla ir sukūrė „Post Ars“ tokią, kokią mes ją įsivaizduojame.

Ramūno Paniulaičio ir Gintaro Zinkevičiaus fotografavimosi akcija prie užrašo "DADA" Vilniaus senamiestyje. XX a.8-jo dešimtmečio pabaiga arba 9-jo dešimtmečio pradžia. Fotografavo Gintaras Zinkevičius

Akcijos viešosiose Vilniaus erdvėse "Žmogus-dėžė", inspiruotos Kobo Abės romano. 1991

Zinkevičiaus fotografijų knygos „Kareivio dienoraštis“ pristatymas knygyne „Mint Vinetu“. Pats pristatymas yra tarsi performansas ar akcija, į kurią įtraukti kiti dalyviai (Agnė Narušytė, Jurijus Dobriakovas), taip pat ir į pristatymą atėję žiūrovai. Tai nėra teatralizuotas knygos pristatymas. Veikiau tai performatyvi tikrovė ar performansas, įsiterpiantis į tikrovę. Tai būdinga visai Zinkevičiaus kūrybinei veiklai ‒ trinti ribas tarp meno ir tikrovės, rimtumo ir kvailiojimo.

<mediaplayer width='1080' height='607' image=>http://www.letmefix.lt/media/gintaras-zinkevicius/pristatymas.mp4</mediaplayer>

„Kultūros medvaržčiai“ ir „Žydroji Š“. G. Zinkevičius kartu su kolega ir bendraminčiu Ričardu Šileika (poetu, bet ne fotomenininku, o gal atvirkščiai) linksminasi ‒ tyčiojasi iš kultūrinių televizijos laidų davatkiškumo, apsimetėliškumo ir konjunktūrizmo. Menininkai parodijuoja „Menininkų portretų“, „Durys atsidaro“ ir panašias laidas, išryškindami televizinio formato dirbtinumą. Šie Zinkevičiaus ir Šileikos filmukai, kuriuose nepaisoma jokių žanro ribų, kartu yra ir giliai performatyvūs. Nors „performansais“ siaurąja žodžio prasme vis tai vadinti būtų netikslu.

<mediaplayer width='1080' height='607' image=>http://www.letmefix.lt/media/gintaras-zinkevicius/kulturos-medvarzciai.mp4</mediaplayer>

<mediaplayer width='1080' height='607' image=>http://www.letmefix.lt/media/gintaras-zinkevicius/zydroji-s.mp4</mediaplayer>