Artūras Raila

Biografija

Artūras Raila gimė 1962 metais, Rainaičiuose, Panevežio rajone. 1983 metais įstoja į Vilniaus dailės akademija ir studijuoja skulptūros specialybę. Nuo 1988 metų dalyvauja parodose. 1989 metais, baigęs studijas pradeda dirbti M.K.Čiurlionio menų mokykloje, kurioje dėsto akademinį piešimą ir skulptūrą. Po nepriklausomybės atgavimo pradėjo dalyvauti ir užsienio parodose. 2008 metais tampa Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedros profesoriumi ir čia dėsto iki šiol.

Meninė veikla

Artūras Raila asocijuojamas su Emisijos karta, kuriai ypač būdingas eksperimentavimas su naujomis meninės raiškos galimybėmis. Autorius yra vienas iš meninių praktikų inovatorių Lietuvoje. Ankstyvuoju laikotarpiu domėjosi archetipiniu mąstymu, identitetais, tradicijomis, apsiribojo medžio skulptūra. Vėliau perėjo prie akcionizmo, pradėjo kurti tarpdisciplininį meną, video darbus, instaliacijas, performatyvųjį meną. Kūrybai būdinga kolaboracinė strategija, socialinės skulptūros taktika. Menininkas bendradarbiauja su įvairiomis socialinėmis grupėmis. Kurdamas, Artūras Raila palieka daug erdvės atsitiktinumui, taip pat siekia naikinti meno ir gyvenimo dichtomiją, jam būdingos socialinės akcijos, įvykių ir reiškinių dokumentacija bei jų konceptualizavimas, socialinis bei meninis tyrimas. Darbuose kuopščiai pasirenkami dalyviai, naudojama suprobleminta socialinė medžiaga, provokuojami nepatogūs klausimai, pasitelkiamos kontraversiškos grupės (pavyzdžiui Mindaugas Murza ir jo aplinka), subkultūros (pavyzdžiui neopagonių bendruomenė, „reiveriai“, ). Autoriaus kūrybą neretai lydi poliariška visuomenės ir meno pasaulio reakcija.

Kūriniai

„80 skaidrių karuseliniam projektoriui“ (1993)

Šis darbas žymi lūžį ankstyvojoje menininko kūryboje, kuris atspindi skulptūros perkėlimą į kitą mediją – skaidrių seriją. Instaliacija buvo eksponuojama Vilniaus menininkų rūmų (dabar LR Prezidentūra) parodų salėje. Iš kelių dalių – medinės, akmenų ir grandinių sudarytą instaliaciją lydėjo skaidrių projekcija, kurioje vaizduojamas, sulėtintą filmą primenantis, jo paties kurtos medžio skulptūros sudeginimas, žymintis kelią tarpdisciplininių praktikų link.

„Tai yra sunkus ir didelis darbas menininkui įgarsinti motociklą, ______ motociklą“ (1998)

Šioje video instaliacijoje fiksuojamas performansas vykęs 1997 metasi, Šiuolaikinio meno centre. Jo metu baikeriu klubo „Crazy in the Dark. MC.“ nariai įvažiavo į pirmąjį aukštą, išvažiavo pro kiemą, vėliau vėl pasuko į meno centro patalpas, taip sudarydami nenutrūkstančią grandinę. Autorius perkeldamas gatvę ir su menu įprastai nesaistomus baikerius į meno erdvę, kuria prasminį reliacinės estetikos lauką, jungiantį skirtingas socialines grupes. Baikerių intervenciją galima suprasti ir kaip institucinės kritikos apraišką, erdvių „atvėrimą“, kūrinio ir žiūrovo dinamikos klausimo analizę. Video instaliaciją papildo televizorius, kuriame rodomas Šiuolaikinio meno centro direktoriaus komentaras.