Darius Čiuta: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 32 eilutė: | 32 eilutė: | ||
„Projekte panaudoti Kauno miesto gatvių, išsidėsčiusių šiaurės, rytų, pietų, vakarų kryptimis, pavadinimai. Robertas Kundrotas juos perskaitė balsu, laikydamasis sekos nuo miesto centre esančio atskaitos taško. Iš šios garsinės medžiagos Darius Čiuta sukūrė | „Projekte panaudoti Kauno miesto gatvių, išsidėsčiusių šiaurės, rytų, pietų, vakarų kryptimis, pavadinimai. Robertas Kundrotas juos perskaitė balsu, laikydamasis sekos nuo miesto centre esančio atskaitos taško. Iš šios garsinės medžiagos Darius Čiuta sukūrė dvi garso kompozicijas, kurios sklinda iš dviejų stereo garso sistemų, įkomponuotų rytų-vakarų ir šiaurės-pietų kryptimis. Instaliacijos centre abi kryptis susijungia.” | ||
Tekstas iš parodos ''Miesto žymėjimas'' katalogo | Tekstas iš parodos ''Miesto žymėjimas'' katalogo | ||
09:25, 27 gruodžio 2013 versija
Darius Čiuta yra ypatingai savita muzikine stilistika pasižymintis garso menininkas, kurio kūrybinėje biografijoje galima išskirti keletą etapų. Ankstyviausiame, labiausiai sietiname su grupe naj (joje kartu su Dariumi Čiuta taip pat grojo Algis Mielius bei Rolandas Cikanavičius), menininkas domėjosi nekonvencionaliais eksperimentiško muzikavimo būdais, industrinės muzikos garsynais, triukšmo estetika. Vėliau, garso koliažams kurti pasitelkęs kompiuterį, savo solinėje kūryboje Darius Čiuta ėmė plėtoti išretintų garsų, iš skaitmeninių dažnių bei sintetinių garso karpinių komponuojamą, pauzių kupiną pauzių,muzikinę stilistiką. Kaip pats menininkas sako, šiuo minimalistiniu, microsound (liet. mikro garsų) estetikai artimu garso traktavimo būdu jis siekė „judinti orą” ir kvietė klausytoją atidžiai suklusti. Iki šiol besitęsiančiame savosios kūrybos etape menininkas ypatingai domisi aplinkos įrašais, juos garsiškai apdorodamas, traktuodamas konceptualiai, pasitelkdamas metaforines užuominas, grafiniais akcentais, fotografiškomis mizanscenomis bei teksto užuominomis asketiškoms kompozicijoms sukurdamas tam tikrą suvokimo lauką. Kompozicijos lėtai skleidžiasi laike, yra meditatyvios ir siekia intymaus įsiklausymo patirties. Dariui Čiutai artimi ir performanso (kartais peržengiančio vien tik muzikinio ar garso performanso žanro rėmus) bei garso instaliacijos žanrai.
naj. resituation smile
RRRecords, JAV, 1995
Leidybine prasme, albumas resituation smile yra didžiausias grupės naj pasiekimas, pravėręs duris į tarptautinę eksperimentinės muzikos sceną. Albumas išleistas JAV leidybinės kompanijos RRRecords serijoje Pure (joje taip pat pasirodė ir tokių pasaulinių eksperimentinės muzikos žvaigždžių kaip Merzbow, Alano Lichto, Aube, Massona, Thurstono Moore'o ir kt. albumai).
Resituation Smile yra intensyvus ir triukšmingas industrinių garsų koliažas, masyvių garsų srautas. Nepaisant grubios garso faktūros, jis pasižymi tam tikra struktūriško komponavimo logika, besiremiančia pulsuojančia kompozicijos dinamika, besiplėtojančiais persipinančių garsynų sluoksniais ir išraiškinga garso plastika.
Šiaurė-Rytai, Pietūs-Vakarai (2002)
Darius Čiuta / Robertas Kundrotas
Garso instaliacija, garso takelio trukmė – 56 min
Instaliacija eksponuota parodoje Miesto žymėjimas, galerijoje ARTeritorija, Kaune. Parodos kuratorius – Audrius Novickas.
„Projekte panaudoti Kauno miesto gatvių, išsidėsčiusių šiaurės, rytų, pietų, vakarų kryptimis, pavadinimai. Robertas Kundrotas juos perskaitė balsu, laikydamasis sekos nuo miesto centre esančio atskaitos taško. Iš šios garsinės medžiagos Darius Čiuta sukūrė dvi garso kompozicijas, kurios sklinda iš dviejų stereo garso sistemų, įkomponuotų rytų-vakarų ir šiaurės-pietų kryptimis. Instaliacijos centre abi kryptis susijungia.”
Tekstas iš parodos Miesto žymėjimas katalogo
Baltic Flour Mill (1996)
Artūras Raila ir Darius Čiuta
Artūro Railos ir Dariaus Čiutos projektas Baltic Flour Mills – viena iš kompleksiško projekto Valdymas iš žemės (Ground Control) dalių. Į projektą įsitraukė Vilniaus Jutempus galerija, Šiuolaikinio meno centras, Londono bei Niukastlo galerijos. Projekto Ground Control tyrimo temos: sociokultūrinių kontekstų persipynimai, kuriuos lėmė „žvilgsnio iš šalies“ perspektyva: iš posovietinės erdvės lietuvių menininkai pateko į vakarietiškuosius sociokultūrinės įtampos laukus, o Didžiosios Britanijos menininkai buvo siunčiami į Lietuvą; naujų komunikacijos technologijų ir jos modelių eksploatavimas, siekiant artikuliuoti įvairias juose slypinčias priestatas: tarp utopinio ir distopinio mąstymo, dokumentacijos ir fikcijos strategijų, menininės praktikos autonomijos ir socialinio angažuotumo, ir pan.
Baltic Flour Mills – 5-ajame dešimtmetyje, pokario industrializacijos eros metu pastatytas fabrikas pramoniniame Newcastle‘o rajone Gatesheade. Nuo 1982-ųjų fabriko pastatas jau neatliko savo funkcijų ir projekto Valdymas iš žemės metu, 1997-aisiais, savo architektūrine forma ir jau neveiksnia technine įranga tebuvo milžiniška konstrukcija, virtusi industrinės eros simboliu. Nuo 1992-ųjų brandinta idėja rekonstravus pastatą paversti jį gigantiška šiuolaikinio meno institucija – „meno fabriku“ – Baltic Mill, atsidariusiu 2002-ųjų vasarą. Baltic Mill tikslas – intervencija į pramoninio rajono aplinką, įsteigiant čia lankstų, pliuralistinį, demokratišką modelį deklaruojančią instituciją. Dar viena rekonstrukcijos plano (dabar jau įgyvendinto) dalis – Millenium Bridge (Tūkstantmečio tilto) statyba, turėjusi jungti centrinę Newcastle‘o dalį ir Gatesheado rajoną. Dariaus Čiutos ir Artūro Railos projektas įvykdytas prieš pat pradedant rekonstrukcijos statybas. Jo sumanymas grįstas šių teritorijos žymėjimo, socialinės bei kultūrinės intervencijos veiksmų refleksija, dokumentacija, komentaru, į jo reikšmių lauką įtraukiant ir postsovietinės realybės patirtį.
Viena iš Baltic Flour Mills projekto dalių – Dariaus Čiutos atlikta akustinio pastato landšafto dokumentacija bei realiu laiku atliekama jo fonografinė „inventorizacija“. Apleisti industriniai tūriai, gamybinės įrangos liekanų paviršiai priverčiami skambėti, panaudojant kontaktinius mikrofonus ir garso įrašų techniką. Įrašas atliekamas realiu laiku, keliaujant pastato erdvėmis – laiptinėmis, apgriuvusiais koridoriais, angomis, stogu. Todėl šalia objektyvaus pastato urbanistinės aplinkos garsų fiksavimo, fonografinė medžiaga pripildyta fizinio menininko kontakto su daiktų paviršiumi garsinės dokumentacijos. Tokiu būdu visas akustinis landšaftas, pastato konstrukcijos naudojamos kaip gigantiškas, neapribotas erdvėje instrumentas. Taigi, pastato urbanistinis kontekstas tokiu būdu artikuliuojamas garsine raiška, kartu kuriant tiesioginiu kontaktu paremtą daugiasluoksnę garsinę struktūrą. Ši garsinė medžiaga išleista atskira kompaktine plokštele ir egzistuoja ne tik kaip sudėtinio konceptualaus projekto reikšmių audinio dalis, garsinis „pranešimas“, bet ir kaip savarankiška, atšiauraus industrinio skambesio pripildyta muzikinė faktūra.