Aistė Kisarauskaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš letmefix.
Jump to navigation Jump to search
(/* Aistė Kisarauskaitė ‒ viena ryškesnių XX a. 10-deš pradžios performanso menininkių ir pradininkių Lietuvoje. Ne vieno(s) to laikmečio dailės kritiko (-ės) Kisarauskaitė buvo laikoma „viena pirmųjų“ „postmodernzimo“ atstovių ...)
1 eilutė: 1 eilutė:
==Aistė Kisarauskaitė ‒ viena ryškesnių XX a. 10-deš pradžios performanso menininkių ir pradininkių Lietuvoje. Ne vieno(s) to laikmečio dailės kritiko (-ės) Kisarauskaitė buvo laikoma „viena pirmųjų“ „postmodernzimo“ atstovių mūsų šiuolaikiniame mene. Kisarauskaitės performansai iš pažiūros būdavo suręsti ant „švelnaus“ karkaso ‒ „pasakos“, „pelyčių“, nereikšmingų „smulkmenų“, tačiau šis neįpareigojantis performatyvumas dažnai įgaudavo nedemonstratyviai drastišką pavidalą ‒ savižalą „pasakos“ pagrindu ir t.t. Galima sakyti, kad Kisarauskaitės „mikštos“ ir kartu tam tikromis prasmėmis drastiškos performatyvumo taktikos laikytinos ir vienais iš pirmųjų Lietuvos performanse feministinės estetikos pavyzdžių. ==
==Viena ryškesnių XX a. 10-deš pradžios performanso menininkių ir pradininkių Lietuvoje. Ne vieno(s) to laikmečio dailės kritiko (-ės) Kisarauskaitė buvo laikoma „viena pirmųjų“ „postmodernzimo“ atstovių mūsų šiuolaikiniame mene. Kisarauskaitės performansai iš pažiūros būdavo suręsti ant „švelnaus“ karkaso ‒ „pasakos“, „pelyčių“, nereikšmingų „smulkmenų“, tačiau šis neįpareigojantis performatyvumas dažnai įgaudavo nedemonstratyviai drastišką pavidalą ‒ savižalą „pasakos“ pagrindu ir t.t. Galima sakyti, kad Kisarauskaitės „mikštos“ ir kartu tam tikromis prasmėmis drastiškos performatyvumo taktikos laikytinos ir vienais iš pirmųjų Lietuvos performanse feministinės estetikos pavyzdžių. ==


==Karjera==
==Karjera==

21:58, 26 gruodžio 2013 versija

Viena ryškesnių XX a. 10-deš pradžios performanso menininkių ir pradininkių Lietuvoje. Ne vieno(s) to laikmečio dailės kritiko (-ės) Kisarauskaitė buvo laikoma „viena pirmųjų“ „postmodernzimo“ atstovių mūsų šiuolaikiniame mene. Kisarauskaitės performansai iš pažiūros būdavo suręsti ant „švelnaus“ karkaso ‒ „pasakos“, „pelyčių“, nereikšmingų „smulkmenų“, tačiau šis neįpareigojantis performatyvumas dažnai įgaudavo nedemonstratyviai drastišką pavidalą ‒ savižalą „pasakos“ pagrindu ir t.t. Galima sakyti, kad Kisarauskaitės „mikštos“ ir kartu tam tikromis prasmėmis drastiškos performatyvumo taktikos laikytinos ir vienais iš pirmųjų Lietuvos performanse feministinės estetikos pavyzdžių.

Karjera

Nuorodos