Arnas Anskaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
==Biografija== | ==Biografija== | ||
Arnas Anskaitis gimė 1988 m. Kaune. Nuo 2007-ųjų metų studijuoja Vilniaus dailės akademijoje, Fotografijos ir medijos meno katedroje | Arnas Anskaitis gimė 1988 m. Kaune. Nuo 2007-ųjų metų studijuoja Vilniaus dailės akademijoje, Fotografijos ir medijos meno katedroje. Šiuo metu studijuoja meno doktorantūrą Vilniaus dailės akademijoje, kurioje taip pat ir dėsto. Menininkas gyvena ir kuria Vilniuje. | ||
== Meninė Veikla == | == Meninė Veikla == | ||
12:25, 10 rugsėjo 2018 versija
Biografija
Arnas Anskaitis gimė 1988 m. Kaune. Nuo 2007-ųjų metų studijuoja Vilniaus dailės akademijoje, Fotografijos ir medijos meno katedroje. Šiuo metu studijuoja meno doktorantūrą Vilniaus dailės akademijoje, kurioje taip pat ir dėsto. Menininkas gyvena ir kuria Vilniuje.
Meninė Veikla
Arnas Anskaitis yra jaunosios kartos tarpdisciplininio meno kūrėjas. Menininko kūryba yra labai įvairi ir apima fotografiją, kiną, garso meną, filosofiją. Svarbus kūrybos lingvistinis dėmuo, žodis ir jo vizualumas, skambesys reikšmė. Autoriui būdingas analitiškumas, fenomenologinė mąstymo prieiga.
Kūriniai
„Arti“ (2009)
<mediaplayer width='640' height='480' image=>http://www.letmefix.lt/media/arnas-anskaitis/arti.mp4</mediaplayer>
Šiame eksperimentiniame filme stambiu planu rodomi buities objektai – medžiagos klostės, maisto produktai, kompaktiniai diskai, knygos, žurnalai, televizorius, pieno stiklinė ir taip toliau. Vaizduojami ir su menininko darbu asocijuojami objektai, žmogiškosios kasdienybės fragmentai. Vaizdu atskleidžiama daiktų panorama iš arti, išryškinama jų faktūra, medžiagiškumas. Įrašą lydintis garso takelis kelia slinkties įspūdį. Šį kūrinį galima suprasti kaip žingsnį, leidžiantį per nesuinteresuotą žvilgsnį į objektus, persikelti į mąstymą per lingvistines formas – subjektui galvoje kylantys žodžiai, daiktų vardai, po truputį pildomi sukuria vis aiškesnį mozaikos paveikslą, vis pasipildantį konotacijomis ir kontekstu. Turinio prasme kūrinys gali būti suprantamas kaip atviras ir todėl kaip asociatyvus dirgiklis, kuriantis subjektyvų naratyvą jį stebinčiajam.