Quartet Twentytwentyone

Kvartetas Quartet Twentytwentyone buvo įkurtas 2005 m. Vilniuje. Pirmieji jo performansai buvo dedikuoti garsinėms grafinių partitūrų ir judančio vaizdo interpretacijoms. Vėliau kvartetas ėmėsi abstraktesnių, improvizacija paremtų praktikų, tuo tarpu jo nariai apsigyveno skirtinguose Europos miestuose. Per keletą savo egzistavimo metų kvartetas pasirodė tokiuose festivaliuose kaip Jauna muzika Vilniuje (2006, 2008), Audio Art Krokuvoje (2006), Holland Festival Amsterdame (2007), Cut & Splice Londone (2008), Skanumezs Rygoje (2008), iFEM Inaryje, Suomijoje (2008), Skalvijos kino teatre (2009) ir kt. Quartet Twentytwentyone atliekama muzika buvo transliuojama 3-iojoje BBC radijo programoje, publikuota keletoje eksperimentinės muzikos kompiliacijų. Kvarteto nariai: Arturas Bumšteinas (įkūrėjas), Lina Lapelytė, Antanas Dombrovskij, Vilius Šiaulys. Pagrindiniai kvarteto instrumentai – nešiojamieji kompiuteriai, tačiau juos papildo visa aibė kitų elektroninių ir akustinių instrumentų (pvz. smuikas, fleita, elektrinė gitara, sempleriai, sintezatoriai, įgarsinti objektai, midi klaviatūros ir kt.). Su kvartetu yra groję kviestiniai muzikantai Anton Lukoszevieze ir Piotr Kurek.

Treatise http://bumsteinas.bandcamp.com/album/treatise http://www.refusenik.org/page-2/subpage-2/ http://con-v.org/cnv37.html

Treatise (liet. Traktatas) yra kompozitoriaus Cornelius Cardew – vieno žymiausių 20 a. grafinės notacijos korifėjų – kūrinys. Pateikiame Quartet Twentytwentyone kūrinio interpretacijos pristatymą Arturo Bumšteino tekste interneto platformai Con-v (Ispanija), kvarteto atliekamą Treatise išleidusiai 2006 m.

„Subjektyvumas yra Treatise sinonimas. Šis kūrinys, parašytas 1963-1967 m., yra viena žymiausių ir dažniausiai atliekamų grafinių partitūrų. Ji sudaryta iš 193-jų puslapių, kuriuos sieja kiekvieno puslapio apačioje aptinkamas dominuojantis simbolis – dviguba penklinė (aliuzija į supaprastintą partitūrą pianinui?). Nors autorius vėliau ir nurodė, kad horizontali partitūros ašis nėra tiesiogiai susijusi su laiko parametru, tačiau dėl minėtos pianino penklinės partitūra skaitoma tradiciniu būdu – iš kairės į dešinę. Treatise yra grafinio žymėjimo simbolių kolekcija be jokių tolimesnių paaiškinimų ar komentarų, kaip šie simboliai turėtų būti interpretuojami jų grafiniams pavidalams įgaunant garsinius atitikmenis. Kaip turėtumei interpretuoti liniją, tašką ar apskritimą? Gali tik pats sau atsakyti į šiuos klausimus nusistatydamas savąsias taisykles arba, kitais žodžiais tariant, kolektyvinio veiksmo modelį, kuris gali priminti futuristinę mašiną (50 psl.) ar kosminį laivą (134 psl.), nešantį savo įgulą per „...šioje planetoje ir jos atmosferoje išsklidusių potencialių garsų chaosą”.”