Emilija Škarnulytė: Skirtumas tarp puslapio versijų
| (nerodoma 2 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
== Meninė Veikla == | |||
<mediaplayer width='720' height=' | Emilija Škarnulytė (g. 1987 m.) dirba video, fotografijos, instaliacijų ir performansų srityse, tyrinėja realybę politiniu ir poetiniu požiūriu. Baigė skulptūros bakalauro studijas Breros institute (Italija) ir magistro studijas Tromso šiuolaikinio meno akademijoje Norvegijoje. E. Škarnulytės kūriniai pristatyti Lietuvos, Norvegijos, JAV, Vokietijos, Rusijos, Naujosios Zelandijos ir kitų šalių kino festivaliuose, personalinėse bei grupinėse parodose. 2009-aisiais menininkė buvo įvertinta Italijos nacionaliniu dailės apdovanojimu už filmą „Limbic systems”. | ||
== Kūriniai == | |||
„Aldona“, 2012 m., trumpametražis dokumentinis filmas | |||
<mediaplayer width='720' height='405' image=''>http://letmefix.lt/media/emilija-skarnulyte/aldona.mp4</mediaplayer> | |||
Filme pasakojama istorija apie menininkės močiutę Aldoną Škarnulienę iš Druskininkų. 1986 m. balandžio mėnesį moteris be aiškios priežasties visiškai prarado regėjimą. Gydytojų manymu tai atsitiko dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos, įvykusios 1986-ųjų balandžio 26 dieną. | |||
Filme rodomas Aldonos pasivaikščiojimas Grūto parke, kur moteris vaikšto tarp masyvių sovietmečio paminklų, grubias akmenyje iškaltas formas liesdama rankomis. Šis pasivaikščiojimas – tarsi moters susitikimas su praeities režimu, visiems laikams palikusiu jai žaizdą, o lengvus moters rankų prisilietimus prie skulptūrų galima būtų interpretuoti kaip atleidimą ir susitaikymą. | |||
Jautrus ir poetiškas Emilijos Škarnulytės vaizdavimo stilius priverčia žiūrovą pasinerti į lėto tempo seno žmogaus dieną, kurioje viešpatauja ramybė, ryšys su gamta ir vidiniais pojūčiais. | |||
"THE 38TH PARALLEL NORTH", 2010 m., trumpametražis dokumentinis filmas | |||
<mediaplayer width='720' height='405' image=''>http://letmefix.lt/media/emilija-skarnulyte/the-38th-parallel-north.mp4</mediaplayer> | |||
Filme pasakojama apie socialinę bei politinę Pietų Korėjos situaciją po to, kai 2010-aisiais ją bombardavo Šiaurės Korėja. Šis video sukurtas „Artist-in-Residence“ programos metu Gunsan mieste Pietų Korėjoje. Filme vaizduojami pačio miesto gyventojai, iš šalies filmuojant jų nereikšmingas kasdienes veiklas, kaip pavyzdžiui sportą gamtoje ar poilsį ant suoliuko parke. Šie taikūs, neišraiškingi ir monotonišką judėjimą išreiškiantys vaizdai supriešinami visai kitiems miesto peizažams, kuriuose dominuoja karo grėsmę ir nerimą primenantys spygliuotų tvorų siluetai, juosiantys militarines Gunsan miesto teritorijas, kuriose įsikūrusios karinės JAV pajėgos. | |||
[[Category:Videomenas]] | [[Category:Videomenas]] | ||
Dabartinė 13:48, 2 sausio 2019 versija
Meninė Veikla[keisti]
Emilija Škarnulytė (g. 1987 m.) dirba video, fotografijos, instaliacijų ir performansų srityse, tyrinėja realybę politiniu ir poetiniu požiūriu. Baigė skulptūros bakalauro studijas Breros institute (Italija) ir magistro studijas Tromso šiuolaikinio meno akademijoje Norvegijoje. E. Škarnulytės kūriniai pristatyti Lietuvos, Norvegijos, JAV, Vokietijos, Rusijos, Naujosios Zelandijos ir kitų šalių kino festivaliuose, personalinėse bei grupinėse parodose. 2009-aisiais menininkė buvo įvertinta Italijos nacionaliniu dailės apdovanojimu už filmą „Limbic systems”.
Kūriniai[keisti]
„Aldona“, 2012 m., trumpametražis dokumentinis filmas
<mediaplayer width='720' height='405' image=>http://letmefix.lt/media/emilija-skarnulyte/aldona.mp4</mediaplayer>
Filme pasakojama istorija apie menininkės močiutę Aldoną Škarnulienę iš Druskininkų. 1986 m. balandžio mėnesį moteris be aiškios priežasties visiškai prarado regėjimą. Gydytojų manymu tai atsitiko dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos, įvykusios 1986-ųjų balandžio 26 dieną. Filme rodomas Aldonos pasivaikščiojimas Grūto parke, kur moteris vaikšto tarp masyvių sovietmečio paminklų, grubias akmenyje iškaltas formas liesdama rankomis. Šis pasivaikščiojimas – tarsi moters susitikimas su praeities režimu, visiems laikams palikusiu jai žaizdą, o lengvus moters rankų prisilietimus prie skulptūrų galima būtų interpretuoti kaip atleidimą ir susitaikymą. Jautrus ir poetiškas Emilijos Škarnulytės vaizdavimo stilius priverčia žiūrovą pasinerti į lėto tempo seno žmogaus dieną, kurioje viešpatauja ramybė, ryšys su gamta ir vidiniais pojūčiais.
"THE 38TH PARALLEL NORTH", 2010 m., trumpametražis dokumentinis filmas
<mediaplayer width='720' height='405' image=>http://letmefix.lt/media/emilija-skarnulyte/the-38th-parallel-north.mp4</mediaplayer>
Filme pasakojama apie socialinę bei politinę Pietų Korėjos situaciją po to, kai 2010-aisiais ją bombardavo Šiaurės Korėja. Šis video sukurtas „Artist-in-Residence“ programos metu Gunsan mieste Pietų Korėjoje. Filme vaizduojami pačio miesto gyventojai, iš šalies filmuojant jų nereikšmingas kasdienes veiklas, kaip pavyzdžiui sportą gamtoje ar poilsį ant suoliuko parke. Šie taikūs, neišraiškingi ir monotonišką judėjimą išreiškiantys vaizdai supriešinami visai kitiems miesto peizažams, kuriuose dominuoja karo grėsmę ir nerimą primenantys spygliuotų tvorų siluetai, juosiantys militarines Gunsan miesto teritorijas, kuriose įsikūrusios karinės JAV pajėgos.