Artūras Raila: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš letmefix.
Jump to navigation Jump to search
 
(nerodoma 6 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų)
1 eilutė: 1 eilutė:
== Biografija ==
== Biografija ==


Artūras Raila gimė 1962 metais, Rainaičiuose, Panevežio rajone. 1983 metais įstoja į Vilniaus dailės akademija ir studijuoja skulptūros specialybę. Nuo 1988 metų dalyvauja parodose. 1989 metais, baigęs studijas pradeda dirbti M.K.Čiurlionio menų mokykloje, kurioje dėsto akademinį piešimą ir skulptūrą. Po nepriklausomybės atgavimo pradėjo dalyvauti ir užsienio parodose. 2008 metais tampa Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedros profesoriumi ir čia dėsto iki šiol.
Artūras Raila gimė 1962 m. Rainaičiuose, Panevežio rajone. Nuo 1983 m. studijavo skulptūros specialybę Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1988 m. dalyvauja parodose. 1989 m., baigęs studijas, pradeda dėstyti akademinį piešimą ir skulptūrą M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo aktyviai dalyvauja Lietuvos ir užsienio parodose. 2008 m. tapo Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedros profesoriumi ir čia dėsto iki šiol.


== Meninė veikla ==
== Meninė veikla ==


Artūras Raila asocijuojamas su Emisijos karta, kuriai ypač būdingas eksperimentavimas su naujomis meninės raiškos galimybėmis. Autorius yra vienas iš meninių praktikų inovatorių Lietuvoje. Ankstyvuoju laikotarpiu domėjosi archetipiniu mąstymu, identitetais, tradicijomis, apsiribojo medžio skulptūra. Vėliau perėjo prie akcionizmo, pradėjo kurti tarpdisciplininį meną, video darbus, instaliacijas, performatyvųjį meną. Kūrybai būdinga kolaboracinė strategija, socialinės skulptūros taktika. Menininkas bendradarbiauja su įvairiomis socialinėmis grupėmis. Kurdamas, Artūras Raila palieka daug erdvės atsitiktinumui, taip pat siekia naikinti meno ir gyvenimo dichtomiją, jam būdingos socialinės akcijos, įvykių ir reiškinių dokumentacija bei jų konceptualizavimas, socialinis bei meninis tyrimas. Autoriaus kūrybą neretai lydi kontraversija ir poliariška visuomenės ir meno pasaulio reakcija.
Artūras Raila asocijuojamas su Emisijos karta, kuriai ypač būdingas eksperimentavimas su naujomis meninės raiškos galimybėmis. Autorius yra vienas iš reikšmingiausių meninių praktikų inovatorių Lietuvoje. Ankstyvuoju laikotarpiu domėjosi archetipiniu mąstymu, identitetais, tradicijomis, apsiribojo medžio skulptūra. Vėliau perėjo prie akcionizmo, pradėjo kurti tarpdisciplininiame meno lauke: kūrė video darbus, instaliacijas, performatyvųjį meną. Kūrybai būdinga kolaboracinė strategija, socialinės skulptūros taktika. Menininkas bendradarbiauja su įvairiomis socialinėmis grupėmis. Kurdamas Artūras Raila palieka daug erdvės atsitiktinumui, taip pat siekia panaikinti meno ir gyvenimo dichtomiją, jam būdingos socialinės akcijos, įvykių ir reiškinių dokumentacija bei jų konceptualizavimas, socialinis bei meninis tyrimas. Darbuose kuopščiai pasirenkami dalyviai, nagrinėjamos socialinės problemos, provokuojami nepatogūs klausimai, pasitelkiamos kontraversiškos grupės (Mindaugas Murza ir jo aplinka), subkultūros (neopagonių bendruomenė, „reiveriai“ ir kt.). Autoriaus kūrybą neretai lydi poliariška visuomenės ir meno pasaulio reakcija.


== Kūriniai ==
== Kūriniai ==


=== 80 skaidrių karuseliniam projektoriui (1993) ===
=== „80 skaidrių karuseliniam projektoriui“ (1993) ===


Šis darbas žymi lūžį ankstyvojoje menininko kūryboje, kuris atspindi skulptūros perkėlimą į kitą mediją – skaidrių seriją. Instaliacija buvo eksponuojama Vilniaus menininkų rūmų (dabar LR Prezidentūra) parodų salėje. Iš kelių dalių – medinės, akmenų ir grandinių sudarytą instaliaciją lydėjo skaidrių projekcija, kurioje vaizduojamas, sulėtintą filmą primenantis, jo paties kurtos medžio skulptūros sudeginimas, žymintis kelią tarpdisciplininių praktikų link.
Šis kūrinys žymi lūžį ankstyvojoje menininko kūryboje, kuriame atsispindi skulptūros perkėlimas į kitą mediją – skaidrių seriją. Instaliacija buvo eksponuojama Vilniaus menininkų rūmų (dabar - LR Prezidentūra) parodų salėje. Iš kelių dalių – medinės, akmenų ir grandinių, sudarytą instaliaciją lydėjo skaidrių projekcija, kurioje vaizduojamas, sulėtintą filmą primenantis, jo paties kurtos medžio skulptūros sudeginimas.
 
<gallery>
 
Image:A. Raila - 80 skaidrių karuseliniam projektoriui.jpg
Image:A. Raila - 80 skaidrių karuseliniam projektoriui II.jpg
Image:A. Raila - 80 skaidrių karuseliniam projektoriui III.tif.jpg
 
</gallery>
 
=== „Tai yra sunkus ir didelis darbas menininkui įgarsinti motociklą, ______ motociklą“ (1998) ===
 
Šioje video instaliacijoje fiksuojamas 1997 m. įvykęs performansas Šiuolaikinio meno centre. Jo metu baikerių klubo „Crazy in the Dark. MC.“ nariai įvažiavo į pirmąjį aukštą, išvažiavo pro kiemą, vėliau vėl pasuko į meno centro patalpas, taip sudarydami nenutrūkstančią grandinę. Autorius perkeldamas gatvės judesį ir baikerius į meno erdvę kuria prasminį reliacinės estetikos lauką, jungiantį skirtingas socialines grupes. Baikerių intervenciją ir televizoriuje rodomą ŠMC direktoriaus komentarą galima suprasti ir kaip institucinę kritiką, erdvių „atvėrimą“, kūrinio ir žiūrovo dinamikos klausimo analizę.
 
 
<gallery>
 
Image:A. Raila - Tai yra sunkus ir didelis darbas menininkui įgarsinti motociklą, ______ motociklą I.jpg
Image:A. Raila - Tai yra sunkus ir didelis darbas menininkui įgarsinti motociklą, ______ motociklą II.jpg
Image:A. Raila - Tai yra sunkus ir didelis darbas menininkui įgarsinti motociklą, ______ motociklą III.jpg
 
</gallery>


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==


[[Category:Videomenas]]
[[Category:Videomenas]]

Dabartinė 13:48, 16 lapkričio 2018 versija

Biografija[keisti]

Artūras Raila gimė 1962 m. Rainaičiuose, Panevežio rajone. Nuo 1983 m. studijavo skulptūros specialybę Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1988 m. dalyvauja parodose. 1989 m., baigęs studijas, pradeda dėstyti akademinį piešimą ir skulptūrą M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo aktyviai dalyvauja Lietuvos ir užsienio parodose. 2008 m. tapo Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedros profesoriumi ir čia dėsto iki šiol.

Meninė veikla[keisti]

Artūras Raila asocijuojamas su Emisijos karta, kuriai ypač būdingas eksperimentavimas su naujomis meninės raiškos galimybėmis. Autorius yra vienas iš reikšmingiausių meninių praktikų inovatorių Lietuvoje. Ankstyvuoju laikotarpiu domėjosi archetipiniu mąstymu, identitetais, tradicijomis, apsiribojo medžio skulptūra. Vėliau perėjo prie akcionizmo, pradėjo kurti tarpdisciplininiame meno lauke: kūrė video darbus, instaliacijas, performatyvųjį meną. Kūrybai būdinga kolaboracinė strategija, socialinės skulptūros taktika. Menininkas bendradarbiauja su įvairiomis socialinėmis grupėmis. Kurdamas Artūras Raila palieka daug erdvės atsitiktinumui, taip pat siekia panaikinti meno ir gyvenimo dichtomiją, jam būdingos socialinės akcijos, įvykių ir reiškinių dokumentacija bei jų konceptualizavimas, socialinis bei meninis tyrimas. Darbuose kuopščiai pasirenkami dalyviai, nagrinėjamos socialinės problemos, provokuojami nepatogūs klausimai, pasitelkiamos kontraversiškos grupės (Mindaugas Murza ir jo aplinka), subkultūros (neopagonių bendruomenė, „reiveriai“ ir kt.). Autoriaus kūrybą neretai lydi poliariška visuomenės ir meno pasaulio reakcija.

Kūriniai[keisti]

„80 skaidrių karuseliniam projektoriui“ (1993)[keisti]

Šis kūrinys žymi lūžį ankstyvojoje menininko kūryboje, kuriame atsispindi skulptūros perkėlimas į kitą mediją – skaidrių seriją. Instaliacija buvo eksponuojama Vilniaus menininkų rūmų (dabar - LR Prezidentūra) parodų salėje. Iš kelių dalių – medinės, akmenų ir grandinių, sudarytą instaliaciją lydėjo skaidrių projekcija, kurioje vaizduojamas, sulėtintą filmą primenantis, jo paties kurtos medžio skulptūros sudeginimas.

„Tai yra sunkus ir didelis darbas menininkui įgarsinti motociklą, ______ motociklą“ (1998)[keisti]

Šioje video instaliacijoje fiksuojamas 1997 m. įvykęs performansas Šiuolaikinio meno centre. Jo metu baikerių klubo „Crazy in the Dark. MC.“ nariai įvažiavo į pirmąjį aukštą, išvažiavo pro kiemą, vėliau vėl pasuko į meno centro patalpas, taip sudarydami nenutrūkstančią grandinę. Autorius perkeldamas gatvės judesį ir baikerius į meno erdvę kuria prasminį reliacinės estetikos lauką, jungiantį skirtingas socialines grupes. Baikerių intervenciją ir televizoriuje rodomą ŠMC direktoriaus komentarą galima suprasti ir kaip institucinę kritiką, erdvių „atvėrimą“, kūrinio ir žiūrovo dinamikos klausimo analizę.


Nuorodos[keisti]