Taisomas Audrius Novickas

== Biografija ==

Audrius Novickas gimė 1968 m. Vilniuje. 1986 m. pradėjo tapybos studijas Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar - Vilniaus dailės akademija). Vėliau mokslus tęsė Prahos dailės akademijoje, Čekijoje, kurioje įgavo tarpdisciplininio meno magistro laipsnį. 1998 m. pradėjo doktorantūros studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, kuriame šiuo metu dėsto. Nuo 1998 m. priklauso Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungai. Nuo 1990 m. dalyvauja personalinėse ir grupinėse parodose Lietuvoje bei užsienyje, taip pat menininką domina kuratorystės praktikos bei akademinė veikla. 

Audrius Novickas siejamas su emisijos karta, kuri reprezentuoja pirmąjį posovietinės Lietuvos šiuolaikinio meno kūrybinį etapą. Savo kūrybinį kelią A. Novickas pradėjo XX a. 10 deš. ir prisidėjo prie reikšmingų pokyčių Lietuvos meno lauke Nepriklausomoje Lietuvoje. Menininkas daugiausiai kuria instaliacijas, videomenu ir performatyviuoju menu. Kūrybai būdingas galios santykių ir jų balanso demitologizavimas, kasdienybės kultūra, romantinių įsivaizdavimų dekonstravimo praktikos.

== Meninė veikla ==

Pagal „meninę kilmę“ Audrius Novickas save priskiria tapytojų giminei, tačiau vėliau įsitraukia į tarpdisciplininio meno lauką, kuriame daugiausiai domisi instalacija ir meniniu tyrimu. Tapybos studijas pradėjo Vilniaus Dailės akademijoje, vėliau mokslus tęsė Prahos dailės akademijoje, kurioje susiformavo kaip objektinio meno, instaliacijų kūrėjas. Kūryboje menininkui svarbūs socialinės aplinkos, kasdienybės atributai, kultūriniai kontekstai, leidę autoriui kritiškai pažvelgti į vyraujančius diskursus, tapatumo problematiką. 

Akademinėje veikloje jį taip pat domina miesto viešosios erdvės, jų ženklinimas ir semantika, o tai atsispindi ne tik moksliniuose straipsniuose, bet ir pačioje kūryboje. Daugelyje kūrinių tiriami santykiai su miesto erdve, mažąja architektūra, būdingas urbanistinių fragmentų estetizavimas, architektūros ideologinis tyrimas. Architektūra ir urbanistika yra itin svarbi Audriaus Novicko videomeno dalis. Kūriniuose fiksuojamas miestas ir architektūrinis peizažas, iškeliama urbanistinės struktūros svarba, rodomi ikoniniai pastatai ar aikštės, taip pat įsiterpiama ir į pastatų vidų. Svarstomas su architektūra susijusių reikšmių funkcionavimas kultūroje ir galios bei politikos lauke, taip pat tiriamas ir žmogaus santykis su erdve bei istorija.

== Kūriniai ==

=== „V.I.P. Ekskursija po Vilnių“ (2002) VHS/DVD – 15:40 min ===

Šiame kūrinyje autorius panaudoja medžiagos iš LR Prezidentinės spaudos tarnybos archyvo fragmentus. Įraše matomi Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus pasivaikščiojimai po Vilniaus senamiestį su Vokietijos kancleriu G. Schröderiu, Norvegijos karaliumi Haraldu ir jo žmona Sonja, NATO generaliniu sekretoriumi G. Robertsonu, Prancūzijos prezidentu J. Chiracu. Video darbe aiškiai matoma galios struktūras reprezentuojančių asmenų disproporcija, kurios neįmanoma stebėti be ironijos. Svarbių žmonių pasivaikščiojimai su savo svitomis, apsauga, fotografais ir operatoriais Vilniaus senamiesčio gatvėmis, lankymasis kavinėse, rankų paspaudimai, pasitempusi Vilniaus universiteto bendruomenė „žiguliukų“ apsuptyje, leidžia prisiminti senus karališkus vizitus, kurie lyg ir simbolizuotų teatralizuotus valdų aprodymo ritualus. Nors Audriaus Novicko žvilgsnis čia atsiskleidžia per dokumentalistinę prizmę, kuriami kontrastai, kapotas montažas suteikia siurrealumo įspūdį. 

<mediaplayer width='720' height='405' image=''>http://www.letmefix.lt/media/audrius-novickas/VIP-ekskursija-po-vilniu.mp4</mediaplayer>

=== „ID“ (2004) DVD, 8.30 min ===

Video darbe „ID“ Audrius Novickas fiksuoja savo paties performansą, kurio metu suvalgo kibiną ir cepeliną Trakų pilies fone. Gausiai turistų lankomoje vietoje, su idiliškus vaizdu į praeities didybės simbolį, autorius pastato plastmasinį stalą ir kėdę, užsitiesia baltą staltiesę ir abejingų žmonių apsuptyje valgo ikoniškuosius patiekalus. Valgymo aktas atskleidžia ne tik gastronominį naratyvą, bet ir tautinių identitetų klausimą – per kibiną karaimiškojo ir cepeliną lietuviškojo. Kartu valgydamas abu patiekalus Audrius Novickas, matyt nurodo ir į savo paties karaimiškos ir lietuviškos kilmės derinį. Tirdamas kultūrinius konstruktus per kasdieniškų objektų reprezentaciją, autorius provokuoja mąstyti identiteto problematiką. Keliamas ir tapatybės suvulgarinimo klausimas, išreikštas turistinėmis klišėmis. Audrius Novickas atskleidžia ir savo paties identiteto paieškas patiekalų deriniuose, Trakų miesto istorijos įkontekstinimą ir produktais išreiškiamą kultūrą.

<mediaplayer width='720' height='405' image=''>http://www.letmefix.lt/media/audrius-novickas/ID.mp4</mediaplayer>

=== „Meno vieta“ (2011) DVD, 29 min ===

Video filme „Meno vieta“ dokumentuojama dailės istorijos pamoka, ekskursija po LR Vyriausybės rūmus. Šiuo video darbu dekonstruojamas galios institucijos požiūris į jos pastate laikomas menines vertybes – XX a. Lietuvos tapytojų paveikslus ir pačią pastato išorės ir vidaus architektūrą. Kūrinyje apnuoginamas santykis su vertingais meno istorijai objektais, kurie čia tapę vidaus dekoro elementais, inventoriumi ir eksponuojami neatsižvelgiant į tapybos darbams reikalingą žvilgsnio erdvę, apšvietimą. Moksleiviai vedžiojami po vidaus erdvę, jiems pasakojama apie paveikslus ir nors pateikiamas turinys ir atrodo dailės istorijos studentų kasdienybė, tačiau visuomenės kritika, atsiskleidžianti kontekstualiai, nėra kasdieniška – šis kūrinys yra intervenciją į intymią galios struktūros vidaus zoną ir atskleidžiantis nutylimą tikrovę, kritikuojama aukščiausių valdžios struktūrų požiūris į meninius artefaktus. Taip pat darbą galima suvokti kaip netiesioginę visos Lietuvos kultūros politikos kritiką.

<mediaplayer width='720' height='405' image=''>http://www.letmefix.lt/media/audrius-novickas/meno-vieta.mp4</mediaplayer>

==Nuorodos==

[[Category:Videomenas]]