Taisomas Vladimiras Tarasovas
Jump to navigation
Jump to search
Dėmesio: Jūs nesate prisijungęs. Jūsų IP adresas bus viešai matomas, jei atliksite kokius nors keitimus. Jeigu prisijungsite arba sukursite paskyrą, jūsų keitimai bus priskirti jūsų naudotojo vardui; drauge įgysite naujų galimybių.
Keitimas gali būti atšauktas. Prašome patikrinti palyginimą, esantį žemiau, kad patvirtintumėte, kad jūs tai ir norite padaryti, ir tada išsaugokite pakeitimus, esančius žemiau, kad užbaigtumėte keitimo atšaukimą.
| Dabartinė versija | Jūsų tekstas | ||
| 25 eilutė: | 25 eilutė: | ||
Vandens muzikoje svarbus aleatorikos – valdomo atsitiktinumo – principas. Regis, patys buitiškiausi objektai – kibirai vandeniui – instaliacijoje tampa aleatorinę kompoziciją kuriančiais muzikiniais instrumentais. Krentančių lašų ritmas netolygus ir visiškai pavaldus atsitiktinumo logikai. Tuo tarpu lašams ištykštant į kibirus pasigirstančių garsų tembrai ir tonai kruopščiai apskaičiuoti ir tiksliai numatyti iš anksto. Garsinis efektas imituoja kasdienybėje pasitaikančias akustines mizanscenas, primenančias paties menininko nupasakotą kūrinį inspiravusiąją – lašus, krentančius į ežerą nuo ąžuolo šakų. Tačiau kūrinio paveikumo pasiekiama situacijos perkėlimo veiksmu: ši tarytumei natūrali akustinė miniatiūra, vis dėlto, yra dirbtinė, nepastebimai sukomponuota ir eksponuojama izoliuotoje bei estetinei kontempliacijai skirtoje galerinėje erdvėje. | Vandens muzikoje svarbus aleatorikos – valdomo atsitiktinumo – principas. Regis, patys buitiškiausi objektai – kibirai vandeniui – instaliacijoje tampa aleatorinę kompoziciją kuriančiais muzikiniais instrumentais. Krentančių lašų ritmas netolygus ir visiškai pavaldus atsitiktinumo logikai. Tuo tarpu lašams ištykštant į kibirus pasigirstančių garsų tembrai ir tonai kruopščiai apskaičiuoti ir tiksliai numatyti iš anksto. Garsinis efektas imituoja kasdienybėje pasitaikančias akustines mizanscenas, primenančias paties menininko nupasakotą kūrinį inspiravusiąją – lašus, krentančius į ežerą nuo ąžuolo šakų. Tačiau kūrinio paveikumo pasiekiama situacijos perkėlimo veiksmu: ši tarytumei natūrali akustinė miniatiūra, vis dėlto, yra dirbtinė, nepastebimai sukomponuota ir eksponuojama izoliuotoje bei estetinei kontempliacijai skirtoje galerinėje erdvėje. | ||
=== | ===„Dvasių muzika“ (1998)=== | ||
[[File:02_Vladimir Tarasov_Music of Spirits_1998_2003.jpg|400px]] | [[File:02_Vladimir Tarasov_Music of Spirits_1998_2003.jpg|400px]] | ||
Vladimiras Tarasovas: „Tai turbūt susidomėjimo japonų teatru įtaka. Tanka – penkių eilučių eilėraščiai, „no“ teatro šešėliai. Panorau muziejaus salėje sudėlioti mandalą iš perkusinių instrumentų. Juk muzika ir garsas – dieviški. Norėjau, kad salės sienomis vaikščiotų šešėliai. Tada padariau instrumentus. Kai pakėliau juos į viršų, sumaniau į vidurį pastatyti specialią lempą, kad tie instrumentų šešėliai būtų penkis, dvidešimt penkis kartus didesni. Kyla įspūdis, kad visi jie skamba. Norėjau parodyti, kad garsas turi judesį. Yra abipusis ryšys tarp garso ir to garso instrumento šešėlio...“ („Vladimiras Tarasovas: tarp garso ir vaizdo“, Baltos lankos, 2008). | |||
„Dvasių muzika“ alsuoja tradicinės Rytų estetikos dvasia. Tai liudija į tylą nepretenzingai įsiskverbiantys ir daug erdvės pauzėms paliekantys varpelių garsai, subtilus šviesotamsos žaismas. Nuščiuvusios erdvės pojūtį suteikia paprastomis priemonėmis sukurta šešėlių projekcija ir architektūriškas tuščios, prieblandoje skendinčios, tačiau skaidrios ir perregimos erdvės mastelis. Pauzės, tylos, paslapties ir nuostabos patirtys yra labiausiai tikėtinos žiūrovo santykio su kūriniu „išsipildymo“ atveju. | |||
===Šechina=== | ===Šechina=== | ||