Tautvydas Bajarkevičius

Iš letmefix.
Jump to navigation Jump to search

Biografija

Tautvydas Bajarkevičius (g. 1981) yra menotyrininkas, rašytojas, kuratorius, tarpdisciplininės srities menininkas. Rašo apie šiuolaikinį vizualųjį meną, medijų kultūrą, kiną, garso meną, šiuolaikinę muziką. Publikuoja esė, apžvalgas, recenzijas, komentarus. 2016 m. pasirodė autorinė menininko etiudų, miniatiūrų ir eskizų rinktinė mažoji a (leidykla NeRutina).

Bendradarbiauja su kultūrine žiniasklaida ir institucijomis. 2006–2009 m. dirbo Lietuvos dailės muziejaus Šiuolaikinės dailės informacijos centre, 2009–2012 m. – LDM Nacionalinės dailės galerijos Dailės informacijos centre. Rūpinosi šiuolaikinės dailės archyvu: mediateka, biblioteka, dailininkų dokumentacijomis. Kuravo ir koordinavo projektus, dirbo viešųjų ryšių srityje. 2011–2018 m. dėstė Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedroje bei kitose aukštosiose mokyklose: Vilniaus Gedimino technikos universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2017 m. kaip Erasmus + programos dalyvis lankėsi Jano Evangelisto Purkynės universiteto Meno ir dizaino katedroje Bohemijos regiono mieste Usty Nad Labem (Čekija). Du kartus gavo Kultūros ministerijos skiriamą stipendiją kultūros ir meno kūrėjams.

Kaip kuratorius ir menininkas inicijuoja performatyvias situacijas ir į jas įsitraukia. 2003–2008 m. kuravo nepriklausomą garso meno projektą Garso zona. Bendradarbiavo su medijų meno festivaliais Centras (Kaunas), Enter (Šiauliai). 2008 m. dalyvavo tarptautinėje garso meno stovykloje Sound Art Camp Kaliningrado srityje (Rusijoje). 2010–2015 m. su butoh šokio trupe TO-EN (Lenkija) realizavo šiuolaikinio šokio projektą Mélange. 2011 m., atidarant Nidos meno koloniją, kuravo penkių menininkų parodą kolonijos kambaryje, realizavo improvizacinės muzikos projektą Nidos meno mokykloje. 2012 m. įgyvendino kelių dalių tarpdisciplininio meno projektą Sąsajos. 2013 m. buvo tarptautinio garso meno projekto Sound Around (Gdanskas, Klaipėda, Kaliningradas) kuratorių komandos narys. 2015 m. ir 2017 m. buvo šiuolaikinės muzikos festivalio Jauna muzika organizacinės komandos narys. 2017 m. galerijoje POST (Kaunas) kuravo antrąjį galerijos inicijuoto garso meno ciklo projektą Inversija.

Menininko eksperimentinės muzikos albumus yra išleidusios interneto leidyklos Surfaces (Lietuva), Crónica (Portugalija), Zeromoon (JAV), True Call (Vokietija). Paskiri kūriniai įtraukti į rinktinės principu sudarytas kompaktines plokšteles.

Kone kasmet rašo apie šiuolaikinės muzikos festivalius Jauna muzika ir Gaida. 2014–2016 m. apžvelgė medijų kultūros ir meno festivalius Transmediale ir Club Transmediale Berlyne. Keletą kartų kaip kuratorius ir menotyrininkas lankėsi eksperimentinės muzikos festivalyje Skaņu Mežs Rygoje.

Meninė veikla

Letmefix.lt svetainėje pristatomi trys internetinės leidybos platformose pasirodę Tautvydo Bajarkevičiaus eksperimentinės muzikos albumai, sukurti meniniu slapyvardžiu audio_z. Jų estetika, visų pirma, sietina su tokio leidybos būdo diktuojama žanrine specifika, klausymosi kultūra, eskizišku stiliumi. Kiekvienas leidinys gali būti traktuojamas kaip savotiškas laiškas, kurio adresatą tikimasi pasiekti pasitelkiant kontekstualią interneto topografiją, kryptingai pasirinktas ir atpažįstamas vietas. Laiško intencija tveria kur kas ilgiau, nei trunka pats publikavimo veiksmas. Ją realizuoti įmanu unikaliose situacijose pakartojant minėtos topografijos atvertį. Tad iš vienos pusės tokiais atvejais kalbama apie konkrečios leidybinės iniciatyvos suburtą auditoriją ir jos dėka susiformavusią estetinių mainų kultūrą, iš kitos – apie unikalų autorystės ir meno kūrinio patyrimo saitais susietą performatyvų, intelektualų gestą. Jo pėdsakai ilgainiui pasirodo besą regimi tiek, kiek įgauna prasmės šioje dvilypėje situacijoje, kurioje tarpusavio priklausomybės saitais susisieja nuosekliai plėtojamas kontekstas ir konkrečios jo įgalintos sąveikos. Kita vertus, čia esama ir šiai priklausomybei tiesiogiai nepavaldžių autorystės mitologijų. Alternatyva, kurią nuo pat savo ištakų yra linkusios vertinti nepriklausomos menininkų bendruomenės.

Karpinių principu kuriamo koliažo, repetityvios asinchroniškos ritmikos, intuityvaus montažo, sintezuoto garso, abstrahuotos melodikos, pastelinio tonalumo, daugiasluoksnio atmosferiškumo išgavimo technikos aiškiai atspindi interesą plėtoti individualią muzikinę stilistiką, inspiruotą XX a. pab. – XXI a. pr. skaitmeninės muzikos estetikos, derinant ją su organiško garso įrašo praktikomis, įvairiomis elektroakustikos technikų ir fonografijos žanrų atmainomis. Intuityvaus eskizavimo intencionalumas šioje įprastinei komponavimo sampratai alternatyvioje kūrybinėje paradigmoje remiasi konceptualių vaizdinių, kryptingai plėtojamų praktikų ir sąlyginai paprastų technikų tarpusavio gretinimu. Tad kiekvienas kūrinys – it sonorinis atspaudas ant savo materialia prigimtimi mįslingos, intuityviai nepažinios įrašo plokštės.

Kūriniai

Nuorodos