Jurga Juodytė

Mano vardas Jurga Juodytė. Esu menininkė, dirbu tarpdisciplininių projektų, socialinio dizaino ir komunikacijos, bei konceptualaus meno srityse. Savo kuriamuose darbuose domiuosi individualumo ir socialumo sinergija. Fizinio kūno turėjimas (ir to sąlygojamas fizinis skausmas) bei poreikis būti laimingam bet kokia kaina (ir iš to kylantys lūkesčiai) niveliuoja tarpžmogiškus skirtumus ir slopina unikalumą̨. Remiuosi transgresijos strategija (kito pažiūrų priėmimu) ir kviečiu žiūrovą stebėti savo eksperimento pasekmes – atrastus nesutapimus ir susikuriančias naujas reikšmes.

"Kai Jurga Juodytė klausia, ką reiškia būti moterimi-motina-menininke, tai nėra vien žaidimas socialinėmis klišėmis – lengvai provokuojantis, bet žaidėjui nieko nekainuojantis. Pamatiniai Jurgos klausimai kreipia į pažeidžiamas vietas. Ką daryti jeigu bijai, arba tau nesiseka? Kaip gedėti to, ką praradai, arba niekada neturėjai?

Žaismingos tarpdisciplininio meno intonacijos kiek pridengia klausimų nuogumą, bet jų svorio neatima. Svarbu ir tai, kad Jurgos menas yra lėtas. Menininkė renkasi ne akimirkos akibrokštą, bet metus, ar net keletą jų trunkantį vyksmą. Laikas yra jos kūrinių stuburas. Iš to galima spręsti, kad Jurga nejuokauja. Jos žaidimas rimtas. Ir jis trunka (o gal ir kainuoja?) visą gyvenimą."

Menotyrininkė Živilė Ratavičiūtė

Nuotaka, 2011

Videoperformansas, 9 min. Tuokiamasi vieną kartą ir visam gyvenimui. Tačiau kartais santuoka tetrunka dešimt metrų: nuo centrinio altoriaus iki šventovės durų. Šie dešimt metrų talpina džiaugsmą̨, lūkesčius ir... skausmą̨ – jiems nepasiteisinus. „Kol mirtis mus išskirs.“ Sutvirtina Dievas. Sulaužo žmonės. Moteris, vilkinti nuotakos suknelę ir nuometą̨, suvynioja raudoną centrinėje bažnyčios navoje patiestą kilimą̨. Pamirko sukneles kraštą̨ vandenyje ir pradeda juo plauti bažnyčios grindis. Klūpinti figūra slenka nuo centrinio altoriaus iki centrinio išėjimo. Juda iš lėto, stumdama paskui save vandens indą̨. Nuotakos sukneles kraštu išplaunama visa centrinė bažnyčios nava. Figūra priartėjusi prie centrinio išėjimo dingsta.

<mediaplayer width='768' height='576' image=>http://www.letmefix.lt/media/jurga-juodyte/01-nuotaka_lt-2011.mp4</mediaplayer>

<mediaplayer width='768' height='576' image=>http://www.letmefix.lt/media/jurga-juodyte/02-nuotaka_en-2011.mp4</mediaplayer>

Tarmė, 2013

Videoperformansas, 8 min. Videoperformasas atliktas tikroje statybų aikštelėje

KALBINĖ TRADICIJA NUTYLA, TRANSFORMUOJASI IR PATIRIA FIASKO PRIEŠ GALINGĄ GLOBALIZACIJOS PROCESĄ.

Tarmė – nekintantis, stabilus, įgimtas, anksčiausias kalbinis įgūdis. Archajinis palikimas nekinta laike, yra griežtai susijęs su vieta ir joje gyvenančiais žmonėmis – taip sukuriamas uždaras arealas, bendruomenė, kalbanti tik jai suprantama specifine kalba. Tradicijos tęstinumui būtinas perdavimas, bet koks įprastas uždaro arealo gyvenimo rutinos sutrikdymas (pvz., emigracija) kuria naujas savo taisykles ir naikina tradiciją („Baba, ar tu turi čikenų?“ – klausia iš Londono grįžęs vaikaitis savo močiutę Vaitkūnų kaime, Kaišiadorių rajone).

Tradicijos stabilumas ir uždarumas užtikrina saugumą, tačiau mažina galimybę išlikti kintant visuomenei ir stiprėjant globalizacijai.

<mediaplayer width='1024' height='576' image=>http://www.letmefix.lt/media/jurga-juodyte/03-tarme-2013.mp4</mediaplayer>

Gera mama/bloga mama, 2013

Videoperformansas, 3:43 min. Performansas atliktas vaikų žaidimų aikštelėje Vilniuje. Menininkė šokinėjo „klases“ pusę valandos.

Vieną dieną mes tampame motinomis. Niekas nemoko, kaip žaisti šį žaidimą. Tačiau visuomenė tikisi, kad viską atliksime teisingai. „Būk gera mama“, – sako mums. Taigi mes straksime – stengiamės daryti gerus auklėjimo sprendimus ir vengti blogų. Tačiau finale vertinimo ribos nusitrina, ir svarbus lieka tik rezultatas – vaikas.

<mediaplayer width='1024' height='576' image=>http://www.letmefix.lt/media/jurga-juodyte/04-JurgaJuodyte_Good bad mother-2013.mp4</mediaplayer>

Sudie, 2014‒2015

Videoperformansas, 8:43 min. Matau laiką. Matau marškinius, kurie lieka tokie patys, ir mišką – kuris kinta. Pro kameros objektyvą aš žiūriu į save. Stebiu gyvybę ir praeitį. Leidžiu sau jausti gedulą. Performanso filmavimas truko metus laiko.

<mediaplayer width='1024' height='576' image=>http://www.letmefix.lt/media/jurga-juodyte/05-sudie-2014-2015.mp4</mediaplayer>

Aš esu baltas lapas/ I am a white page, 2015

Videoperformansas, 2:23 min. Mano širdis sudaužyta. Aš nieko nejaučiu. Anglis yra juoda. Deimantai yra balti. Anglis sudyla ir pavirsta brangenybe. Po skausmo ateina gyvenimas. Dabar aš esu baltas lapas.

<mediaplayer width='1024' height='576' image=>http://www.letmefix.lt/media/jurga-juodyte/06-i-am-a-white-page-2015.mp4</mediaplayer>

NE/PASI/TIKĖJIMAS, 2016

Jurga Juodytė, Erika Speicytė-Ruschhoff Videoperformansas, 7:07 min. Video performansas atliktas visiškoje tamsoje. Filmuojama Šv. Mergelės Ramintojos bažnyčioje, Vilniuje. Centrinio altoriaus vietoje.

Dvi moterys visiškoje tamsoje. Tuščioje erdvėje. Einančios viena prieš kitą. Susitinkančios ir prasilenkiančios. Trys ėjimai. Pėda prie pėdos. Išlaikyti pusiausvyrą ir kvėpuoti. Nematau, bet jaučiu kito buvimą. O kai artėju – girdžiu jo ėjimą šalia. Kas nutinka su manimi tas dvi minutes – kol esu visiškai viena? Tamsoje.

Tamsoje nieko nėra. Arba yra viskas.

<mediaplayer width='1024' height='576' image=>http://www.letmefix.lt/media/jurga-juodyte/07-ne-pasi-tikejimas-2016.mp4</mediaplayer>

Mano cube, 2017

Videoperformansas, 8 min. 8 valandų̨ performansas „suspaustas“ į ekspozicines 8 minutes.

Mano cube Šiandien šviečia saulė Mano šefas pasakė̇ jog klientas laimingas. 8 val. per dieną. 40 valandų̨ per savaitę. Išrašyta sąskaita Laikui.

<mediaplayer width='1024' height='576' image=>http://www.letmefix.lt/media/jurga-juodyte/08-mano_cube-2017.mp4</mediaplayer>