Gintarė Rakickaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš letmefix.
Peršokti į: navigacija, paiešką
(Kūryba)
(„Presas“ (2008))
 
(nerodoma 6 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų)
1 eilutė: 1 eilutė:
 
==Biografija==
 
==Biografija==
  
Gintarė Rakickaitė gimė 1986 metais Kaune. 2006-2010 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje, kurioje įgavo fotografijos ir medijos meno bakalauro laipsnį, vėliaus studijas tęsė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, montažo režisūrą. Menininkė nuo 2003 metų bendradarbiauja su įvairiais projektais ir parodomis, susijusiomis su filmais, taip pat dalyvauja šiuolaikinio meno festivaliuose.  
+
Gintarė Rakickaitė gimė 1986 metais Kaune. 2006-2010 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje, kurioje įgavo fotografijos ir medijos meno bakalauro laipsnį. Vėliaus studijavo montažo režisūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 2003-ųjų metų dalyvauja įvairiuose projektuose ir parodose, šiuolaikinio meno festivaliuose.
  
==Kūryba==
+
==Meninė veikla==
  
Dar besimokant Vilniaus dailės akademijoje, menininkė pradėjo kurti trumpametražius filmus. Autorės kūrybai būdingas dokumentalumas, atsiskleidęs pirmajame dokumentiniame filme „Parkas“ (2009). Autorė stebi kasdienybės vaizdinius, fiksuoja ją įkvepiančias istorijas. Menininkė siekia smulkiomis detalėmis atskleisti siužetą, taip dokumentiškai formai suteikiant naraciją, tačiau kai kur išlaikydama neįsiterpiančio į siužetą fiksuotojo įspūdį, kelia ir vojeristinę nuotaiką. Fiksuojant įvairius vizualius pasakojimus, Gintarei Rakickaitei svarbus susižavėjimas vieta, kuri ir tampa pagrindiniu filmų objektu. Susiedama jas su istorija, autorė įveda konteksto reikšmę, kuri atsiskleidžia per nostalgijos momentą, erdvės žavesį. Kūryboje svarbi ir laiko kategorija, vietos ir su ja sąveikaujančių žmonių kismas ar priešingai – sustingimas. Autorei svarbi asmeninė patirtis, o jausmas tampa svarbesnis už analizę. Autorės kūryba keliauja po įvairius festivalius Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir kitur. Gintarė Rakickaitė nuo pat pirmo kurso bendradarbiauja ir su kitų sričių menininkais.  
+
Dar besimokant Vilniaus dailės akademijoje, menininkė pradėjo kurti trumpametražius filmus. Autorės kūrybai būdingas dokumentalumas, atsiskleidęs pirmajame dokumentiniame filme „Parkas“ (2009). Autorė stebi kasdienybės vaizdinius, fiksuoja ją įkvepiančias istorijas. Menininkė siekia smulkiomis detalėmis atskleisti siužetą, taip dokumentiškai formai suteikiant naraciją, tačiau kai kur išlaikydama neįsiterpiančio į siužetą fiksuotojo įspūdį, žiūrovą nukelia į pasyvaus stebėtojo poziciją. Fiksuojant įvairius vizualius pasakojimus, Gintarei Rakickaitei svarbus vietos žavesys, kuris ir tampa pagrindiniu filmų objektu. Susiedama jas su laiku ir istorija, autorė įveda konteksto reikšmę, kuri atsiskleidžia per nostalgijos momentą. Kūryboje svarbi laiko kategorija, vietos ir su ja sąveikaujančių žmonių kismas ar priešingai – sustingimas. Autorei svarbi asmeninė patirtis, jausmas tampa svarbesniu už analizę. Autorės kūryba keliauja po įvairius festivalius Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir kitur. Gintarė Rakickaitė nuo pat pirmo kurso bendradarbiauja ir su kitų sričių menininkais.  
  
 
----
 
----
 +
=== Kūriniai ===
 +
 
=== „Presas“ (2008)===
 
=== „Presas“ (2008)===
 
<mediaplayer width='640' height='480' image=''>http://www.letmefix.lt/media/gintare-rakicaite/presas.m4v</mediaplayer>
 
<mediaplayer width='640' height='480' image=''>http://www.letmefix.lt/media/gintare-rakicaite/presas.m4v</mediaplayer>
  
Video darbe „Presas“, sukurtame dar studijų pradžioje, vaizduojamos savartyno šiukšlės pateiktos išilgintame ekrane. Vaizdą iš viršaus ir apčios spaudžiantys juodi plotai, sukelia spaudimo įspūdį. Filmą lydinti čaiži muzika, vėliau protarpiais ryškumą prarandantis vaizdas aktyviai simuliuoja pojūčius. Filmo pabaigoje iki galo susispaudžiantis vaizdas atskleidžia tai, jog kuriama „purvo estetika“. Kūrinys gerai iliustruoja vizualiųjų ir garso medijų sintezės paveikumą, atskleidžia tai, jog vaizde fiksuojamos industrinės šiukšlės rūdys gali sukelti ne tik taktilinius, bet ir skonio pojūčius. Šiuo darbu manipuliuojama žiūrovo būsenomis ir jutimais. 
+
Video darbe „Presas“, sukurtame dar studijų pradžioje, vaizduojamos savartyno šiukšlės pateiktos išilgintame ekrane. Vaizdą iš viršaus ir apčios spaudžiantys juodi plotai, sukelia klaustrofobiškumo įspūdį. Filmą lydinti čaiži muzika, vėliau protarpiais ryškumą prarandantis vaizdas, aktyviai simuliuoja pojūčius. Kūrinys gerai iliustruoja vizualiųjų ir garso medijų sintezės paveikumą. Fiksuojamos industrinės šiukšlės rūdys gali sukelti ne tik taktilinius, bet ir skonio pojūčius.  
  
 
----
 
----
 +
 
=== „Trys Ketvirtinės“ (2010)===
 
=== „Trys Ketvirtinės“ (2010)===
 
<mediaplayer width='640' height='480' image=''>http://www.letmefix.lt/media/gintare-rakicaite/trys-ketvirtines.m4v</mediaplayer>
 
<mediaplayer width='640' height='480' image=''>http://www.letmefix.lt/media/gintare-rakicaite/trys-ketvirtines.m4v</mediaplayer>
 
Filmo „Trys ketvirtinės“ siužetas vaizduoja pagyvenusių žmonių šokius. Fiksuojami po truputį besirenkantys žmonės, stebintys laiką ir laukiantys bendraminčių. Penktą valandą vakaro, prasideda šokiai valso ritmu. Šiame filme autorė siekia pavaizduoti šį fenomeną, kaip atitolinantį nuo senatvės, sentimentaliai prikeliantį jaunystės prisiminimus. Svarbus tampa socialinis dėmuo, susirinkusių žmonių tarpe besiformuojanti bendruomenė, kurioje kai kam pavyksta ne tik susirasti naujų pažinčių, bet ir dar kartą įsimylėti.
 
  
 
==Nuorodos==
 
==Nuorodos==
  
 
[[Category:Videomenas]]
 
[[Category:Videomenas]]

Dabartinė 16:20, 10 rugsėjo 2018 versija

Biografija[keisti]

Gintarė Rakickaitė gimė 1986 metais Kaune. 2006-2010 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje, kurioje įgavo fotografijos ir medijos meno bakalauro laipsnį. Vėliaus studijavo montažo režisūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 2003-ųjų metų dalyvauja įvairiuose projektuose ir parodose, šiuolaikinio meno festivaliuose.

Meninė veikla[keisti]

Dar besimokant Vilniaus dailės akademijoje, menininkė pradėjo kurti trumpametražius filmus. Autorės kūrybai būdingas dokumentalumas, atsiskleidęs pirmajame dokumentiniame filme „Parkas“ (2009). Autorė stebi kasdienybės vaizdinius, fiksuoja ją įkvepiančias istorijas. Menininkė siekia smulkiomis detalėmis atskleisti siužetą, taip dokumentiškai formai suteikiant naraciją, tačiau kai kur išlaikydama neįsiterpiančio į siužetą fiksuotojo įspūdį, žiūrovą nukelia į pasyvaus stebėtojo poziciją. Fiksuojant įvairius vizualius pasakojimus, Gintarei Rakickaitei svarbus vietos žavesys, kuris ir tampa pagrindiniu filmų objektu. Susiedama jas su laiku ir istorija, autorė įveda konteksto reikšmę, kuri atsiskleidžia per nostalgijos momentą. Kūryboje svarbi laiko kategorija, vietos ir su ja sąveikaujančių žmonių kismas ar priešingai – sustingimas. Autorei svarbi asmeninė patirtis, jausmas tampa svarbesniu už analizę. Autorės kūryba keliauja po įvairius festivalius Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir kitur. Gintarė Rakickaitė nuo pat pirmo kurso bendradarbiauja ir su kitų sričių menininkais.


Kūriniai[keisti]

„Presas“ (2008)[keisti]

<mediaplayer width='640' height='480' image=>http://www.letmefix.lt/media/gintare-rakicaite/presas.m4v</mediaplayer>

Video darbe „Presas“, sukurtame dar studijų pradžioje, vaizduojamos savartyno šiukšlės pateiktos išilgintame ekrane. Vaizdą iš viršaus ir apčios spaudžiantys juodi plotai, sukelia klaustrofobiškumo įspūdį. Filmą lydinti čaiži muzika, vėliau protarpiais ryškumą prarandantis vaizdas, aktyviai simuliuoja pojūčius. Kūrinys gerai iliustruoja vizualiųjų ir garso medijų sintezės paveikumą. Fiksuojamos industrinės šiukšlės rūdys gali sukelti ne tik taktilinius, bet ir skonio pojūčius.


„Trys Ketvirtinės“ (2010)[keisti]

<mediaplayer width='640' height='480' image=>http://www.letmefix.lt/media/gintare-rakicaite/trys-ketvirtines.m4v</mediaplayer>

Nuorodos[keisti]