Taisomas Dainius Liškevičius

Jump to navigation Jump to search

Dėmesio: Jūs nesate prisijungęs. Jūsų IP adresas bus viešai matomas, jei atliksite kokius nors keitimus. Jeigu prisijungsite arba sukursite paskyrą, jūsų keitimai bus priskirti jūsų naudotojo vardui; drauge įgysite naujų galimybių.

Keitimas gali būti atšauktas. Prašome patikrinti palyginimą, esantį žemiau, kad patvirtintumėte, kad jūs tai ir norite padaryti, ir tada išsaugokite pakeitimus, esančius žemiau, kad užbaigtumėte keitimo atšaukimą.

Dabartinė versija Jūsų tekstas
18 eilutė: 18 eilutė:
Tiesa, „biurokratizavimą“ reikėtų suprasti specifiškai ir siaurai ‒ kaip Liškevičiaus naudojamą „biurokratinės aprangos“ kodą, t.y. kostiumą, kuris, vienok, gali būti suprantamas ir kaip „valdininko“, ir kaip (sovietinio) „inteligento“ ar net „pop žvaigždės“ simbolis.
Tiesa, „biurokratizavimą“ reikėtų suprasti specifiškai ir siaurai ‒ kaip Liškevičiaus naudojamą „biurokratinės aprangos“ kodą, t.y. kostiumą, kuris, vienok, gali būti suprantamas ir kaip „valdininko“, ir kaip (sovietinio) „inteligento“ ar net „pop žvaigždės“ simbolis.


==Kūriniai==
==Karjera==


===Danaja===
===Danaja===
29 eilutė: 29 eilutė:
Čia Liškevičius taip pat pasitelkia „pop kultūros“, undergroundinio roko potekstes taip išvengdamas perdėm sunkiasvorio rimtumo ir „performindamas“ dviprasmybių, destabilizuotų socio-estetinių prasmių lygmenyje.
Čia Liškevičius taip pat pasitelkia „pop kultūros“, undergroundinio roko potekstes taip išvengdamas perdėm sunkiasvorio rimtumo ir „performindamas“ dviprasmybių, destabilizuotų socio-estetinių prasmių lygmenyje.
   
   
Liškevičius Maigio destrukcijos aktą Ermitaže vadina akcija, kuri, galima daryti prielaidą, galėjo duoti impulsų ne tik Lietuvos vaizduojamojo meno pasauliui, bet ir muzikiniam, pavyzdžiui, tuometiniams pogrindiniams judėjimams.
Liškevičius Maigio destrukcijos aktą Ermitaže vadina akcija, kuri, galima daryti prielaidą, galėjo duoti impulsų ne tik Lietuvos vaizduojamojo meno pasauliui, bet ir muzikiniam, pavyzdžiui, tuometiniams undergraundiniams judėjimams.


Toks požiūris artimas Dessonsui, kuris teigia, kad agresijos ar paveikslo destrukcijos veiksmas įgyja vaizdinę reikšmę. Dvilypumą, kaip minėjau, sukuria paveikslo pavadinimas Danaja. (... )Liškevičiaus teigimu, Maigio akciją ir jo keistus drakuliškus „potėpius“ ant Rembrandto viešai eksponuojamo nuogo Danajos kūno galima palyginti su italų menininko Lucio Fontanos kūriniais – supjaustytomis drobėmis, o Maigį laikyti Art destructor judėjimo pradininku Lietuvoje, kuris, kaip ironiškai pastebi menininkas, savo avangardistiniu išsišokimu turėjo keistai atrodyti „tyliojo modernizmo“ kontekste.
"Toks požiūris artimas Dessonsui, kuris teigia, kad agresijos ar paveikslo destrukcijos veiksmas įgyja vaizdinę reikšmę. Dvilypumą, kaip minėjau, sukuria paveikslo pavadinimas Danaja. (... )Liškevičiaus teigimu, Maigio akciją ir jo keistus drakuliškus „potėpius“ ant Rembrandto viešai eksponuojamo nuogo Danajos kūno galima palyginti su italų menininko Lucio Fontanos kūriniais – supjaustytomis drobėmis, o Maigį laikyti Art destructor judėjimo pradininku Lietuvoje, kuris, kaip ironiškai pastebi menininkas, „savo avangardistiniu išsišokimu turėjo keistai atrodyti „tyliojo modernizmo“ kontekste.


Liškevičius veda paraleles su Bauhaus postpankinės grupės 1979 m. sukurta daina Bela Lugosi’s Dead ir jos postūmiu gotų judėjimo pradžiai ir kelia hipotezę, jog ir 1985 m. kokiame nors Kauno penkiaaukščio rūsyje galėjo susiburti grupė, savo muzikinį kelią pradėjusi nuo dainos, inspiruotos įvykio Ermitaže. Galima sakyti, kad Maigio išpuolis interpretuojamas kaip estetinis arba meninis ikonoklazmas." (Žilvinė Gaižutytė. Muziejinis vandalizmas ir jo recepcija Lietuvoje: „Danajos“atvejis. LOGOS 62, 2010 SAUSIS • KOVAS, p. 177-179)
Liškevičius veda paraleles su Bauhaus postpankinės grupės 1979 m. sukurta daina Bela Lugosi’s Dead ir jos postūmiu gotų judėjimo pradžiai ir kelia hipotezę, jog ir 1985 m. kokiame nors Kauno penkiaaukščio rūsyje galėjo susiburti grupė, savo muzikinį kelią pradėjusi nuo dainos, inspiruotos įvykio Ermitaže. Galima sakyti, kad Maigio išpuolis interpretuojamas kaip estetinis arba meninis ikonoklazmas." (Žilvinė Gaižutytė. Muziejinis vandalizmas ir jo recepcija Lietuvoje: „Danajos“atvejis. LOGOS 62, 2010 SAUSIS • KOVAS, p. 177-179)
49 eilutė: 49 eilutė:
Dar vienas absurdiškas personažo veiksmas, tačiau, kaip ir performanse su kilimu, ir šį kartą ‒ kostiumas, šalmas, siena ‒ tai socialiniai/buitiniai simboliai (vėlgi kaip performanse su kilimu) galintys reikšti individo bejėgiškumą socialinių vaidmenų, kontrolės sistemoje.
Dar vienas absurdiškas personažo veiksmas, tačiau, kaip ir performanse su kilimu, ir šį kartą ‒ kostiumas, šalmas, siena ‒ tai socialiniai/buitiniai simboliai (vėlgi kaip performanse su kilimu) galintys reikšti individo bejėgiškumą socialinių vaidmenų, kontrolės sistemoje.
    
    
Kartu šis performansų „triptikas“ („Trisdešimt kartų“, „Kliaksas/Restartas“, „It is the first one, it is the last one“), sukurtas amžių sandūroje gali būti vienas iš mūsų performanso kaitos simbolių. Jei XX a. 10-ajame deš. mūsų performanse vyravo metaforiškai suvokiamas (dažnai nuogas) kūniškumas, tai Liškevičiaus (ir kai kurių kitų meninink(i)ų) amžių sandūroje sukurti (video)performansai žymėjo „kūniškumo“ socialėjimą, ironijos, sarkazmo dėmens stiprėjimą ir tarsi „pop“ lygmens, reiškiančio ne tokį „monumentalų“ požiūrį, formavimąsi.  
Kartu šis performansų „triptikas“ („Trisdešimt kartų“, „Kliaksas/Restartas“, „It is the first one, it is the last one“), sukurtas amžių sandūroje gali būti vienas iš mūsų performanso kaitos simbolių. Jei XX a. 10-me deš. Mūsų performance vyravo metaforiškai suvokiamas (dažnai nuogas) kūniškumas, tai Liškevičiaus (ir kai kurių kitų meninink(i)ų) amžių sandūroje sukurti (video)performansai žymėjo „kūniškumo“ socialėjimą, ironijos, sarkazmo dėmens stiprėjimą ir tarsi „pop“ lygmens, reiškiančio ne tokį „monumentalų“ požiūrį, formavimąsi.  


<mediaplayer width='640' height='480' image=''>http://www.letmefix.lt/media/dainius-liškevičius/it-is-the-first-one-it-is-the-last-one.mp4</mediaplayer>
<mediaplayer width='640' height='480' image=''>http://www.letmefix.lt/media/dainius-liškevičius/it-is-the-first-one-it-is-the-last-one.mp4</mediaplayer>
72 eilutė: 72 eilutė:
Dainius Liškevičius „La Caricatura“, 2009.
Dainius Liškevičius „La Caricatura“, 2009.


Šis video performansas (filmas) ‒ Vitalijaus Suchotskio sovietmečio karikatūros, publikuotos žurnale „Šluota“, (re)animacija. Liškevičius atkuria karikatūros mizansceną, kurioje dailininkas bando tapyti (ar piešti) natiurmortą iš stikliuko ir degtinės butelio, tačiau vis neištveria ir paragauja degtinės. Taip butelis tuštėja, o piešinys vis nepradedamas. Galų gale dailininkas lieka gulėti paslikas šalia „ištuštinto natiurmorto“, o lapas taip ir lieka nepaliestas pieštuko.
Šis video performansas (filmas) ‒ Vitalijaus Suchotskio sovietmečio karikatūros, publikuotos žurnale „Šluota“, (re)animacija. Liškevičius atkuria karikatūros mizansceną, kurioje dailininkas bando tapyti (ar piešti) natiurmortą iš stikliuko ir degtinės butelio, tačiau vis neištveria ir paragauja degtinės. Taip butelis tuštėja, o piešinys vis nepradedamas. Galų gale dailininkas lieka gulėti paslikas šalia „ištuštinto natirumorto“, o lapas taip ir lieka nepaliestas pieštuko.
   
   
Liškevičius kuria „karikatūros karikatūrą“, atkurdamas (atgaivindamas) sovietmečio (įsivaizdavimo) kultūrines klišes. Performansas (filmas) kartu maksimaliai apibendrintinas, stilizuotas, galima sakyti, liekantis karikatūros žanro ribose, tačiau kartu makabriškai tikslus (kad ir beretės ‒ sovietmečio „inteligento“ neatsiejamo atributo ‒ semantika).
Liškevičius kuria „karikatūros karikatūrą“, atkurdamas (atgaivindamas) sovietmečio (įsivaizdavimo) kultūrines klišes. Performansas (filmas) kartu maksimaliai apibendrintinas, stilizuotas, galima, sakyti, liekantis karikatūros žanro ribose, tačiau kartu makabriškai tikslus (kad ir beretės ‒ sovietmečio „inteligento“ neatsiejamo atributo ‒ semantika).


Daugeliui prieš akis iškyla Gediminas Jokūbonis arba Aloyzas Stasiulevičius, kurių aprangos kodo neatsiejama dalis buvo (ir tebėra) beretė. Liškevičius per, atrodytų, neįpareigojančią, linksmą formą vėl problematizuoja sovietmečio epochą ir, matyt, tiek pat šiandieną kaip post-sovietinį būvį. Karikatūra nepiktai pašiepia menininkų bohemiškus polinkius (kurių neįmanoma palėpti net po kostiumu ir berete), tačiau Liškevičiaus (re)animuotoje versijoje (tiek sąmoningai, tiek nesąmoningai) keliami nebe tokie juokingi skirtingų epochų ir skirtingų kartų meninink(i)ų moralės, etikos dilemų (toli peržengiančias „bohemiškų pomėgių“ problematiką) klausimus.  
Daugeliui prieš akis iškyla Gediminas Jokūbonis arba Aloyzas Stasiulevičius, kurių aprangos kodo neatsiejama dalis buvo (ir tebėra) beretė. Liškevičius per, atrodytų, neįpareigojančią, linksmą formą vėl problematizuoja sovietmečio epochą ir, matyt, tiek pat šiandieną kaip post-sovietinį būvį. Karikatūra nepiktai pašiepia menininkų bohemiškus polinkius (kurių neįmanoma palėpti net po kostiumu ir berete), tačiau Liškevičiaus (re)animuotoje versijoje (tiek sąmoningai, tiek nesąmoningai) keliami nebe tokie juokingi skirtingų epochų ir skirtingų kartų meninink(i)ų moralės, etikos dilemų (toli peržengiančias „bohemiškų pomėgių“ problematiką) klausimus.  
92 eilutė: 92 eilutė:
===Timer 8 seconds===
===Timer 8 seconds===
Dainius Liškevičius „Timer 8 sek.“, 2002.
Dainius Liškevičius „Timer 8 sek.“, 2002.
Vienas Dainiaus Liškevičiaus performatyvios kūrybos bruožų ‒ eksperimentavimas ir žongliravimas formaliais kūrybos būdais, priemonėmis. Dažnai menininkas mėgdavo išbandyti įvairių „medijų“, „technologijų“ ribas. Šiame performanse pagrindiniu veikėju ir tampa „technologija“, „medija“, kuri, viena vertus, privedama iki „ribos“ jos (pa)skirties absurdiškumu, kita vertus, pavertus ją performanso, tam tikro veiksmo dalimi.
Vienas Dainiaus Liškevičiaus performatyvios kūrybos bruožų ‒ eksperimentavimas ir žongliravimas formaliais kūrybos būdais, priemonėmis. Dažnai menininkas mėgdavo išbandyti įvairių „medijų“, „technologijų“ ribas. Šiame „performanse“ pagrindiniu veikėju ir tampa „technologija“, „medija“, kuri, viena vertus, privedama iki „ribos“ jos (pa)skirties absurdiškumu, kita vertus, pavertus ją performanso, tam tikro veiksmo dalimi.


Kartu tai, tarsi „tarpdisciplininio meno“ esmė, ieškoti ribų, plyšių tarp disciplinų, medijų, išraiškos priemonių, suabejoti kokios nors „medijos“ kanonu ir kartu jį panaudoti netipiškai.  Todėl Liškevičius pasitelkia fotografijos ir fotografavimo kanoną, kurį integruoja į performanso audinį. Fotoaparatas ir fotografavimas tampa nebe „vaizdo gamintojais“ ir net ne performanso pagalbine technika, tačiau pačiu perfornasu, objektu, apie kurį sukasi performanso ir performatyvumo esmė.
Kartu tai, tarsi „tarpdisciplininio meno“ esmė, ieškoti ribų, plyšių tarp disciplinų, medijų, išraiškos priemonių, suabejoti kokios nors „medijos“ kanonu ir kartu jį panaudoti netipiškai.  Todėl Liškevičius pasitelkia fotografijos ir fotografavimo kanoną, kurį integruoja į performanso audinį. Fotoaparatas ir fotografavimas tampa nebe „vaizdo gamintojais“ ir net ne performanso pagalbine technika, tačiau pačiu perfornasu, objektu, apie kurį sukasi performanso ir performatyvumo esmė.
116 eilutė: 116 eilutė:
Vienas ankstyvųjų performansų, kurio metu Liškevičius trumpam tapo vėjarodžiu Kauno pilies bokšto smailėje. Iš pažiūros labai paprastas, elementarus, tačiau (nekalbant apie tai, kad pavojingas gyvybei) tuo pat metu ypatingai paveikus. Šiuo atveju akivaizdus Liškevičiaus „kūniškumo“ (mūsų performanso tradicijoje) socialumas, tampant „architektūriniu elementu“, taip pat „kasdienybės“ audinio įtraukimas į (performatyvų) kūrinį arba priešingai ‒ kūrinio skleidimasis, naudojimasis būtent kasdienybės, tikrovės tekstūromis. Socialumas ir kasdienybės lygmuo, kaip žinia, vėliau taps būdingiausiu Liškevičiaus (video) performatyvios veiklos bruožu.
Vienas ankstyvųjų performansų, kurio metu Liškevičius trumpam tapo vėjarodžiu Kauno pilies bokšto smailėje. Iš pažiūros labai paprastas, elementarus, tačiau (nekalbant apie tai, kad pavojingas gyvybei) tuo pat metu ypatingai paveikus. Šiuo atveju akivaizdus Liškevičiaus „kūniškumo“ (mūsų performanso tradicijoje) socialumas, tampant „architektūriniu elementu“, taip pat „kasdienybės“ audinio įtraukimas į (performatyvų) kūrinį arba priešingai ‒ kūrinio skleidimasis, naudojimasis būtent kasdienybės, tikrovės tekstūromis. Socialumas ir kasdienybės lygmuo, kaip žinia, vėliau taps būdingiausiu Liškevičiaus (video) performatyvios veiklos bruožu.
   
   
(...) Šis kūrinys yra išsilaisvinimo iš Senosios pasaulėžiūros simbolis. Svarbu pabrėžti, kad Senoji Pasaulėžiūra buvo daiktas, kuris tvirtai stovėjo ant žemės. Tad išsilaisvinimą geriausia suprasti įsivaizduojant vabzdį,  ką tik palikusį kokoną. Menininkas tapo savo kūrinio kūnu. O kadangi gyvas kūnas kiekvieną akimirką kinta, keisdamas ir savo poziciją Saulės bei kitų dangaus kūnų atžvilgiu, jo skleidžiamos prasmės dulkės nebegali būti fiksuojamos. Prasmė tapo destabilizuota. (...) Dainiaus programinis atsisakymas kurti stabilias prasmes buvo jo asmeninis indėlis į kolektyvinę revoliuciją“.(Jonas Valatkevičius. Children of Revolution. Menininko biografijos bandymas. In. Emisija 2004. Vilnius: ŠMC, 2005, p. 52)
"(...) Šis kūrinys yra išsilaisvinimo iš Senosios pasaulėžiūros simbolis. Svarbu pabrėžti, kad Senoji Pasaulėžiūra buvo daiktas, kuris tvirtai stovėjo ant žemės. Tad išsilaisvinimą geriausia suprasti įsivaizduojant vabzdį,  ką tik palikusį kokoną. Menininkas tapo savo kūrinio kūnu. O kadangi gyvas kūnas kiekvieną akimirką kinta, keisdamas ir savo poziciją Saulės bei kitų dangaus kūnų atžvilgiu, jo skleidžiamos prasmės dulkės nebegali būti fiksuojamos. Prasmė tapo destabilizuota. (...) Dainiaus programinis atsisakymas kurti stabilias prasmes buvo jo asmeninis indėlis į kolektyvinę revoliuciją." (Jonas Valatkevičius. Children of Revolution. Menininko biografijos bandymas. In. Emisija 2004. Vilnius: ŠMC, 2005, p. 52)


<mediaplayer width='640' height='480' image=''>http://www.letmefix.lt/media/dainius-liškevičius/vejarode.mp4</mediaplayer>
<mediaplayer width='640' height='480' image=''>http://www.letmefix.lt/media/dainius-liškevičius/vejarode.mp4</mediaplayer>

Primename, kad viskas, kas patenka į letmefix gali būti keičiama, perdaroma, ar pašalinama kitų naudotojų. Jei nenorite, kad jūsų indėlis būtų be gailesčio kaitaliojamas, nerašykite čia.
Taip pat jūs pasižadate, kad tai jūsų pačių rašytas tekstas arba kopijuotas iš viešų ar panašių nemokamų šaltinių (plačiau - My wiki:Autorinės teisės). Nekopijuokite autorinėmis teisėmis apsaugotų darbų be leidimo!

Atšaukti Kaip redaguoti (atsidaro naujame lange)