Benigna Kasparavičiūtė - Versijų istorija

GabrielėR 07:48, 26 lapkričio 2018

2018-11-26T07:48:30Z

← Ankstesnė versija		07:48, 26 lapkričio 2018 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
			==Biografija==

	Benigna Kasparavičiūtė (g. 1978) VDA studijavo tapybą, todėl didžiąją jos darbų dalį sudaro būtent konceptualios tapybos serijos. Tačiau ją, kaip ir Eglę Ridikaitę, Jurgą Barilaitę ar Aistę Kirvelytę, ne tik tapančias, bet naudojančias ir kitas medijas, veikė praėjusio amžiaus 9 ir 10 dešimtmečių tapybos emancipacija (taip pat ir „tapybos mirties“ retorika), Vilniaus tarpdisciplininis menas apskritai (M.K.Čiurlionio meno mokykloje ji mokėsi pas A. Railą, N. ir G. Urbonus). Taigi maždaug nuo 2006 – ųjų greta tapybos B. Kasparavičiūtė pradėjo dirbti su video ir foto medijomis, taip pat bendradarbiavo su Kęstučiu Šapoka, kuriant šio videoperformansus/performatyvius projektus.		Benigna Kasparavičiūtė (g. 1978) VDA studijavo tapybą, todėl didžiąją jos darbų dalį sudaro būtent konceptualios tapybos serijos. Tačiau ją, kaip ir Eglę Ridikaitę, Jurgą Barilaitę ar Aistę Kirvelytę, ne tik tapančias, bet naudojančias ir kitas medijas, veikė praėjusio amžiaus 9 ir 10 dešimtmečių tapybos emancipacija (taip pat ir „tapybos mirties“ retorika), Vilniaus tarpdisciplininis menas apskritai (M.K.Čiurlionio meno mokykloje ji mokėsi pas A. Railą, N. ir G. Urbonus). Taigi maždaug nuo 2006 – ųjų greta tapybos B. Kasparavičiūtė pradėjo dirbti su video ir foto medijomis, taip pat bendradarbiavo su Kęstučiu Šapoka, kuriant šio videoperformansus/performatyvius projektus.

			==Meninė veikla==

	Įvairius šios autorės kūrybos etapus galima pavadinti „kritiniu regionalizmu“, analitine tapyba, net specifiniu institucinės kritikos porūšiu, savotiška „nedalyvavimo estetika“. Tai saviironiška, intelektuali kritika, užmaskuota po pseudodiletantizmo, tariamo mėgėjiškumo kauke, turinti parodijos, pastišo elementų.		Įvairius šios autorės kūrybos etapus galima pavadinti „kritiniu regionalizmu“, analitine tapyba, net specifiniu institucinės kritikos porūšiu, savotiška „nedalyvavimo estetika“. Tai saviironiška, intelektuali kritika, užmaskuota po pseudodiletantizmo, tariamo mėgėjiškumo kauke, turinti parodijos, pastišo elementų.
15 eilutė:		19 eilutė:
	[[Vaizdas:tapyba slapeliu galerija01.jpg]] [[Vaizdas:tapyba-slapeliu galerija04.jpg]] [[Vaizdas:tapyba slapeliu galerija05.jpg]] [[Vaizdas:slapeliu gal03.jpg]] [[Vaizdas:slapeliu gal04.jpg]]		[[Vaizdas:tapyba slapeliu galerija01.jpg]] [[Vaizdas:tapyba-slapeliu galerija04.jpg]] [[Vaizdas:tapyba slapeliu galerija05.jpg]] [[Vaizdas:slapeliu gal03.jpg]] [[Vaizdas:slapeliu gal04.jpg]]

			==Kūriniai==


25 eilutė:		29 eilutė:

	<mediaplayer width='768' height='576' image=''>http://www.letmefix.lt/media/benigna-kasparaviciute/noriu-isreiksti-save.mp4</mediaplayer>		<mediaplayer width='768' height='576' image=''>http://www.letmefix.lt/media/benigna-kasparaviciute/noriu-isreiksti-save.mp4</mediaplayer>




37 eilutė:		39 eilutė:

	[[Vaizdas:isvykos05.jpg]] [[Vaizdas:isvykos07.jpg]] [[Vaizdas:isvykos08.jpg]] [[Vaizdas:isvykos09.jpg]]		[[Vaizdas:isvykos05.jpg]] [[Vaizdas:isvykos07.jpg]] [[Vaizdas:isvykos08.jpg]] [[Vaizdas:isvykos09.jpg]]

Kęstutis 14:35, 23 spalio 2018

2018-10-23T14:35:04Z

← Ankstesnė versija		14:35, 23 spalio 2018 versija
30 eilutė:		30 eilutė:


	„Išvykos po miegamuosius rajonus“ – B. Kasparavičiūtės ir K. Šapokos fotografijų serija, tęsiama nuo 2009 m. iki dabar. Viskas prasidėjo nuo to, kad pažįstami vis rodydavo nesibaigiančias kelionių nuotraukas, todėl autoriai nusprendė neatsilikti. Kadangi tuo metu neturėjo galimybių išvažiuoti „kažkur toliau“, pradėjo fotografuoti savo išvykas po gimtojo Vilniaus miegamuosius rajonus. Muiline jie yra įamžinę vienas kitą prie beveik visų „įsimintinų“ Šeškinės, Karoliniškių ar Justiniškių objektų. Šiuo atveju svarbiausias buvo pats keliavimo faktas, o nuotraukos - tiesiog fakto užfiksavimas, kuris tik vėliau įgavo "meninio projekto" savybių. Taigi, iš pradžių susiklostė specifinė gyvenimiška situacija, kuri užgriebė ir dalelę performatyvios estetikos.		„Išvykos po miegamuosius rajonus“ – B. Kasparavičiūtės ir K. Šapokos fotografijų serija, tęsiama nuo 2009 m. iki dabar. Viskas prasidėjo nuo to, kad pažįstami vis rodydavo nesibaigiančias kelionių nuotraukas, todėl autoriai nusprendė neatsilikti. Kadangi tuo metu neturėjo galimybių išvažiuoti „kažkur toliau“, pradėjo fotografuoti savo išvykas po gimtojo Vilniaus miegamuosius rajonus. Muiline jie yra įamžinę vienas kitą prie beveik visų „įsimintinų“ Šeškinės, Karoliniškių ar Justiniškių objektų.

Kęstutis 10:28, 23 spalio 2018

2018-10-23T10:28:10Z

← Ankstesnė versija		10:28, 23 spalio 2018 versija
5 eilutė:		5 eilutė:
	Benigna paprastai tapo ne atskirus paveikslus, o konceptualias tapybos darbų serijas. Dalis jos darbų yra performatyvūs tiesiogine šio žodžio prasme. Kad ir didelio formato tapybos serija „Tėvynė“ (2003-2008), (su)kurta ant baltarusiškų klijuočių monotipijos technika. Klijuotės buvo tiesiamos ant aliejiniais dažais padengto pagrindo (2x3 metrų), tada apvedžiojamas nugarinėje būsimo darbo pusėje esantis piešinys. Piešdama autorė palikdavo savo rankų ir kojų atspaudus, taip sukurdama dar vieną nenumatytą tapybos sluoksnį.		Benigna paprastai tapo ne atskirus paveikslus, o konceptualias tapybos darbų serijas. Dalis jos darbų yra performatyvūs tiesiogine šio žodžio prasme. Kad ir didelio formato tapybos serija „Tėvynė“ (2003-2008), (su)kurta ant baltarusiškų klijuočių monotipijos technika. Klijuotės buvo tiesiamos ant aliejiniais dažais padengto pagrindo (2x3 metrų), tada apvedžiojamas nugarinėje būsimo darbo pusėje esantis piešinys. Piešdama autorė palikdavo savo rankų ir kojų atspaudus, taip sukurdama dar vieną nenumatytą tapybos sluoksnį.

	Kai kurie vėlesni B. Kasparavičiūtės tapybos projektai irgi, galima sakyti, turi performanso bruožų arba sietini su „nedalyvavimo estetika“, kur tapyba atlieka savotiškos butaforijos, konceptualaus rekvizito vaidmenį. Keletą metų menininkė, kviečiama į oficialesnius institucinius tapybos projektus, sąmoningai atsisakydavo juose dalyvauti (paskui, aišku, niekas ir nebekviesdavo). Prie "nedalyvavimo strategijos" galima priskirti ir menininkės principinę nuostatą (itin retą Lietuvos dailinink(i)ų tarpe) nelįsti į subinę kuratoriams, institucijoms, kolekcionieriams, neaukoti savigarbos ir kūrybos vardan tariamos karjeros ir tuščio susireikšminimo.		Kai kurie vėlesni B. Kasparavičiūtės tapybos projektai irgi, galima sakyti, turi performanso bruožų arba sietini su „nedalyvavimo estetika“, kur tapyba atlieka savotiškos butaforijos, konceptualaus rekvizito vaidmenį. Keletą metų menininkė, kviečiama į oficialesnius institucinius tapybos projektus, sąmoningai atsisakydavo juose dalyvauti (paskui, aišku, niekas ir nebekviesdavo).

Kęstutis 16:58, 22 spalio 2018

2018-10-22T16:58:19Z

← Ankstesnė versija		16:58, 22 spalio 2018 versija
5 eilutė:		5 eilutė:
	Benigna paprastai tapo ne atskirus paveikslus, o konceptualias tapybos darbų serijas. Dalis jos darbų yra performatyvūs tiesiogine šio žodžio prasme. Kad ir didelio formato tapybos serija „Tėvynė“ (2003-2008), (su)kurta ant baltarusiškų klijuočių monotipijos technika. Klijuotės buvo tiesiamos ant aliejiniais dažais padengto pagrindo (2x3 metrų), tada apvedžiojamas nugarinėje būsimo darbo pusėje esantis piešinys. Piešdama autorė palikdavo savo rankų ir kojų atspaudus, taip sukurdama dar vieną nenumatytą tapybos sluoksnį.		Benigna paprastai tapo ne atskirus paveikslus, o konceptualias tapybos darbų serijas. Dalis jos darbų yra performatyvūs tiesiogine šio žodžio prasme. Kad ir didelio formato tapybos serija „Tėvynė“ (2003-2008), (su)kurta ant baltarusiškų klijuočių monotipijos technika. Klijuotės buvo tiesiamos ant aliejiniais dažais padengto pagrindo (2x3 metrų), tada apvedžiojamas nugarinėje būsimo darbo pusėje esantis piešinys. Piešdama autorė palikdavo savo rankų ir kojų atspaudus, taip sukurdama dar vieną nenumatytą tapybos sluoksnį.

	Kai kurie vėlesni B. Kasparavičiūtės tapybos projektai irgi, galima sakyti, turi performanso bruožų arba sietini su „nedalyvavimo estetika“, kur tapyba atlieka savotiškos butaforijos, konceptualaus rekvizito vaidmenį. Keletą metų menininkė, kviečiama į oficialesnius institucinius tapybos projektus, sąmoningai atsisakydavo juose dalyvauti (paskui, aišku, niekas ir nebekviesdavo). Prie "nedalyvavimo strategijos" galima priskirti ir menininkės principinę nuostatą (itin retą Lietuvos dailinink(i)ų tarpe) nelįsti į subinę kuratoriams, institucijoms, kolekcionieriams, neaukoti savigarbos ir kūrybos vardan tariamos karjeros ir tuščio susireikšminimo. Ši tam tikra prasme autsaiderio pozicija iš dalies, žinoma, su tam tikrais niuansais, artima (labai skirtingiems menininkams ir psichodarbininkams) Redo Diržiui, Mantui Kazakevičiui, Jonui Zagorskui, galbūt Laurai Garbštienei.		Kai kurie vėlesni B. Kasparavičiūtės tapybos projektai irgi, galima sakyti, turi performanso bruožų arba sietini su „nedalyvavimo estetika“, kur tapyba atlieka savotiškos butaforijos, konceptualaus rekvizito vaidmenį. Keletą metų menininkė, kviečiama į oficialesnius institucinius tapybos projektus, sąmoningai atsisakydavo juose dalyvauti (paskui, aišku, niekas ir nebekviesdavo). Prie "nedalyvavimo strategijos" galima priskirti ir menininkės principinę nuostatą (itin retą Lietuvos dailinink(i)ų tarpe) nelįsti į subinę kuratoriams, institucijoms, kolekcionieriams, neaukoti savigarbos ir kūrybos vardan tariamos karjeros ir tuščio susireikšminimo.

Kęstutis 16:55, 22 spalio 2018

2018-10-22T16:55:55Z

← Ankstesnė versija		16:55, 22 spalio 2018 versija
30 eilutė:		30 eilutė:


	„Išvykos po miegamuosius rajonus“ – B. Kasparavičiūtės ir K. Šapokos fotografijų serija, tęsiama nuo 2009 m. iki dabar. Viskas prasidėjo nuo to, kad pažįstami vis rodydavo nesibaigiančias kelionių nuotraukas, todėl autoriai nusprendė neatsilikti. Kadangi tuo metu neturėjo galimybių išvažiuoti „kažkur toliau“, pradėjo fotografuoti savo išvykas po gimtojo Vilniaus miegamuosius rajonus. Muiline jie yra įamžinę vienas kitą prie beveik visų „įsimintinų“ Šeškinės, Karoliniškių ar Justiniškių objektų.		„Išvykos po miegamuosius rajonus“ – B. Kasparavičiūtės ir K. Šapokos fotografijų serija, tęsiama nuo 2009 m. iki dabar. Viskas prasidėjo nuo to, kad pažįstami vis rodydavo nesibaigiančias kelionių nuotraukas, todėl autoriai nusprendė neatsilikti. Kadangi tuo metu neturėjo galimybių išvažiuoti „kažkur toliau“, pradėjo fotografuoti savo išvykas po gimtojo Vilniaus miegamuosius rajonus. Muiline jie yra įamžinę vienas kitą prie beveik visų „įsimintinų“ Šeškinės, Karoliniškių ar Justiniškių objektų. Šiuo atveju svarbiausias buvo pats keliavimo faktas, o nuotraukos - tiesiog fakto užfiksavimas, kuris tik vėliau įgavo "meninio projekto" savybių. Taigi, iš pradžių susiklostė specifinė gyvenimiška situacija, kuri užgriebė ir dalelę performatyvios estetikos.

Kęstutis 16:50, 22 spalio 2018

2018-10-22T16:50:33Z

← Ankstesnė versija		16:50, 22 spalio 2018 versija
5 eilutė:		5 eilutė:
	Benigna paprastai tapo ne atskirus paveikslus, o konceptualias tapybos darbų serijas. Dalis jos darbų yra performatyvūs tiesiogine šio žodžio prasme. Kad ir didelio formato tapybos serija „Tėvynė“ (2003-2008), (su)kurta ant baltarusiškų klijuočių monotipijos technika. Klijuotės buvo tiesiamos ant aliejiniais dažais padengto pagrindo (2x3 metrų), tada apvedžiojamas nugarinėje būsimo darbo pusėje esantis piešinys. Piešdama autorė palikdavo savo rankų ir kojų atspaudus, taip sukurdama dar vieną nenumatytą tapybos sluoksnį.		Benigna paprastai tapo ne atskirus paveikslus, o konceptualias tapybos darbų serijas. Dalis jos darbų yra performatyvūs tiesiogine šio žodžio prasme. Kad ir didelio formato tapybos serija „Tėvynė“ (2003-2008), (su)kurta ant baltarusiškų klijuočių monotipijos technika. Klijuotės buvo tiesiamos ant aliejiniais dažais padengto pagrindo (2x3 metrų), tada apvedžiojamas nugarinėje būsimo darbo pusėje esantis piešinys. Piešdama autorė palikdavo savo rankų ir kojų atspaudus, taip sukurdama dar vieną nenumatytą tapybos sluoksnį.

	Kai kurie vėlesni B. Kasparavičiūtės tapybos projektai irgi, galima sakyti, turi performanso bruožų arba sietini su „nedalyvavimo estetika“, kur tapyba atlieka savotiškos butaforijos, konceptualaus rekvizito vaidmenį. Keletą metų menininkė, kviečiama į oficialesnius institucinius tapybos projektus, sąmoningai atsisakydavo juose dalyvauti (paskui, aišku, niekas ir nebekviesdavo).		Kai kurie vėlesni B. Kasparavičiūtės tapybos projektai irgi, galima sakyti, turi performanso bruožų arba sietini su „nedalyvavimo estetika“, kur tapyba atlieka savotiškos butaforijos, konceptualaus rekvizito vaidmenį. Keletą metų menininkė, kviečiama į oficialesnius institucinius tapybos projektus, sąmoningai atsisakydavo juose dalyvauti (paskui, aišku, niekas ir nebekviesdavo). Prie "nedalyvavimo strategijos" galima priskirti ir menininkės principinę nuostatą (itin retą Lietuvos dailinink(i)ų tarpe) nelįsti į subinę kuratoriams, institucijoms, kolekcionieriams, neaukoti savigarbos ir kūrybos vardan tariamos karjeros ir tuščio susireikšminimo. Ši tam tikra prasme autsaiderio pozicija iš dalies, žinoma, su tam tikrais niuansais, artima (labai skirtingiems menininkams ir psichodarbininkams) Redo Diržiui, Mantui Kazakevičiui, Jonui Zagorskui, galbūt Laurai Garbštienei.


	2013 m. ji surengė parodą „Tapyba“ tyčia marginalioje erdvėje, kokia tuo metu buvo J. ir M. Šlapelių muziejaus parodų salė. Čia, pačiame Vilniaus centre, dominavo ir tebedominuoja mėgėjiškas turginis menas. Tikslas – surengti tokią parodą, kuri beveik nesiskirtų nuo šiai parodinei erdvei įprasto konteksto, paliekant tik keletą užuominų, jog įsiterpimas, sutapimas ne atsitiktinis, o sąmoningas veiksmas. Šį projektą galima vadinti ir konceptualiu „performansu“, kuriame dalyvauja „autorė“, jos „tapybos paroda“ ir netgi pačios sukurpta tos parodos „recenzija“.		2013 m. B. Kasparavičiūtė surengė parodą „Tapyba“ tyčia marginalioje erdvėje, kokia tuo metu buvo J. ir M. Šlapelių muziejaus parodų salė. Čia, pačiame Vilniaus centre, dominavo ir tebedominuoja mėgėjiškas turginis menas. Tikslas – surengti tokią parodą, kuri beveik nesiskirtų nuo šiai parodinei erdvei įprasto konteksto, paliekant tik keletą užuominų, jog įsiterpimas, sutapimas ne atsitiktinis, o sąmoningas veiksmas. Šį projektą galima vadinti ir konceptualiu „performansu“, kuriame dalyvauja „autorė“, jos „tapybos paroda“ ir netgi pačios sukurpta tos parodos „recenzija“.

	Nuoroda: http://literaturairmenas.lt/2013-01-25-nr-3411/498-daile/762-benigna-kasparaviciute-atgaiva-sielai		Nuoroda: http://literaturairmenas.lt/2013-01-25-nr-3411/498-daile/762-benigna-kasparaviciute-atgaiva-sielai

GabrielėR 06:17, 17 rugsėjo 2018

2018-09-17T06:17:59Z

← Ankstesnė versija		06:17, 17 rugsėjo 2018 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	Benigna Kasparavičiūtė (g. 1978) VDA studijavo tapybą, todėl didžiąją jos darbų dalį sudaro būtent konceptualios tapybos serijos. Tačiau ją, kaip ir Eglę Ridikaitę, Jurgą Barilaitę ar Aistę Kirvelytę, ne tik tapančias, bet naudojančias ir kitas medijas, veikė praėjusio amžiaus 9 ir 10 dešimtmečių tapybos emancipacija (taip pat ir „tapybos mirties“ retorika), Vilniaus tarpdisciplininis menas apskritai (M.K.Čiurlionio meno mokykloje ji mokėsi pas A. Railą, N. ir G. Urbonus). Taigi maždaug nuo 2006 – jų greta tapybos B. Kasparavičiūtė pradėjo dirbti su video ir foto medijomis, taip pat bendradarbiavo su Kęstučiu Šapoka, kuriant šio videoperformansus/performatyvius projektus.		Benigna Kasparavičiūtė (g. 1978) VDA studijavo tapybą, todėl didžiąją jos darbų dalį sudaro būtent konceptualios tapybos serijos. Tačiau ją, kaip ir Eglę Ridikaitę, Jurgą Barilaitę ar Aistę Kirvelytę, ne tik tapančias, bet naudojančias ir kitas medijas, veikė praėjusio amžiaus 9 ir 10 dešimtmečių tapybos emancipacija (taip pat ir „tapybos mirties“ retorika), Vilniaus tarpdisciplininis menas apskritai (M.K.Čiurlionio meno mokykloje ji mokėsi pas A. Railą, N. ir G. Urbonus). Taigi maždaug nuo 2006 – ųjų greta tapybos B. Kasparavičiūtė pradėjo dirbti su video ir foto medijomis, taip pat bendradarbiavo su Kęstučiu Šapoka, kuriant šio videoperformansus/performatyvius projektus.

	Įvairius šios autorės kūrybos etapus galima pavadinti „kritiniu regionalizmu“, analitine tapyba, net specifiniu institucinės kritikos porūšiu, savotiška „nedalyvavimo estetika“. Tai saviironiška, intelektuali kritika, užmaskuota po pseudodiletantizmo, tariamo mėgėjiškumo kauke, turinti parodijos, pastišo elementų.		Įvairius šios autorės kūrybos etapus galima pavadinti „kritiniu regionalizmu“, analitine tapyba, net specifiniu institucinės kritikos porūšiu, savotiška „nedalyvavimo estetika“. Tai saviironiška, intelektuali kritika, užmaskuota po pseudodiletantizmo, tariamo mėgėjiškumo kauke, turinti parodijos, pastišo elementų.

	Benigna paprastai tapo ne atskirus paveikslus, o konceptualias tapybos darbų serijas. Dalis jos darbų yra performatyvūs tiesiogine šio žodžio prasme. Kad ir didelio formato tapybos serija „Tėvynė“, (2003-2008) (su)kurta ant baltarusiškų klijuočių monotipijos technika. Klijuotės buvo tiesiamos ant aliejiniais dažais padengto pagrindo (2x3 m.), tada apvedžiojamas nugarinėje būsimo darbo pusėje esantis piešinys. Piešdama autorė palikdavo savo rankų ir kojų atspaudus, taip sukurdama dar vieną nenumatytą tapybos sluoksnį.		Benigna paprastai tapo ne atskirus paveikslus, o konceptualias tapybos darbų serijas. Dalis jos darbų yra performatyvūs tiesiogine šio žodžio prasme. Kad ir didelio formato tapybos serija „Tėvynė“ (2003-2008), (su)kurta ant baltarusiškų klijuočių monotipijos technika. Klijuotės buvo tiesiamos ant aliejiniais dažais padengto pagrindo (2x3 metrų), tada apvedžiojamas nugarinėje būsimo darbo pusėje esantis piešinys. Piešdama autorė palikdavo savo rankų ir kojų atspaudus, taip sukurdama dar vieną nenumatytą tapybos sluoksnį.

	Kai kurie vėlesni B. Kasparavičiūtės tapybos projektai irgi, galima sakyti, turi performanso bruožų arba sietini su „nedalyvavimo estetika“, kur tapyba atlieka savotiškos butaforijos, konceptualaus rekvizito vaidmenį. Keletą metų menininkė, kviečiama į oficialesnius institucinius tapybos projektus, sąmoningai atsisakydavo juose dalyvauti (paskui, aišku, niekas ir nebekviesdavo).		Kai kurie vėlesni B. Kasparavičiūtės tapybos projektai irgi, galima sakyti, turi performanso bruožų arba sietini su „nedalyvavimo estetika“, kur tapyba atlieka savotiškos butaforijos, konceptualaus rekvizito vaidmenį. Keletą metų menininkė, kviečiama į oficialesnius institucinius tapybos projektus, sąmoningai atsisakydavo juose dalyvauti (paskui, aišku, niekas ir nebekviesdavo).


			2013 m. ji surengė parodą „Tapyba“ tyčia marginalioje erdvėje, kokia tuo metu buvo J. ir M. Šlapelių muziejaus parodų salė. Čia, pačiame Vilniaus centre, dominavo ir tebedominuoja mėgėjiškas turginis menas. Tikslas – surengti tokią parodą, kuri beveik nesiskirtų nuo šiai parodinei erdvei įprasto konteksto, paliekant tik keletą užuominų, jog įsiterpimas, sutapimas ne atsitiktinis, o sąmoningas veiksmas. Šį projektą galima vadinti ir konceptualiu „performansu“, kuriame dalyvauja „autorė“, jos „tapybos paroda“ ir netgi pačios sukurpta tos parodos „recenzija“.

	2013 m. ji surengė parodą „Tapyba“ tyčia marginalioje erdvėje, kokia tuo metu buvo J. ir M. Šlapelių muziejaus parodų salė. Čia, pačiame Vilniaus centre, dominavo ir tebedominuoja mėgėjiškas turginis menas. Tikslas – surengti tokią parodą, kuri beveik nesiskirtų nuo šiai parodinei erdvei įprasto konteksto, paliekant tik keletą užuominų, jog įsiterpimas, sutapimas ne atsitiktinis, o sąmoningas veiksmas. Šį projektą galima vadinti ir konceptualiu „performansu“, kuriame dalyvauja „autorė“, jos „tapybos paroda“ ir netgi pačios sukurpta tos parodos „recenzija“ http://literaturairmenas.lt/2013-01-25-nr-3411/498-daile/762-benigna-kasparaviciute-atgaiva-sielai		Nuoroda: http://literaturairmenas.lt/2013-01-25-nr-3411/498-daile/762-benigna-kasparaviciute-atgaiva-sielai


29 eilutė:		30 eilutė:


	„Išvykos po miegamuosius rajonus“ – B. Kasparavičiūtės ir K. Šapokos fotografijų serija, tęsiama nuo 2009 iki dabar. Viskas prasidėjo nuo to, kad pažįstami vis rodydavo nesibaigiančias kelionių nuotraukas, todėl autoriai nusprendė neatsilikti. Kadangi tuo metu neturėjo galimybių išvažiuoti „kažkur toliau“, pradėjo fotografuoti savo išvykas po gimtojo Vilniaus miegamuosius rajonus. Muiline jie yra įamžinę vienas kitą prie beveik visų „įsimintinų“ Šeškinės, Karoliniškių ar Justiniškių objektų.		„Išvykos po miegamuosius rajonus“ – B. Kasparavičiūtės ir K. Šapokos fotografijų serija, tęsiama nuo 2009 m. iki dabar. Viskas prasidėjo nuo to, kad pažįstami vis rodydavo nesibaigiančias kelionių nuotraukas, todėl autoriai nusprendė neatsilikti. Kadangi tuo metu neturėjo galimybių išvažiuoti „kažkur toliau“, pradėjo fotografuoti savo išvykas po gimtojo Vilniaus miegamuosius rajonus. Muiline jie yra įamžinę vienas kitą prie beveik visų „įsimintinų“ Šeškinės, Karoliniškių ar Justiniškių objektų.


41 eilutė:		42 eilutė:


	„Aš esu tapyba“ (2010) – video, sukurtas parodai „Meno sparnai“ ~~Vilniaus~~ ŠMC. Tai vienas pirmųjų Kasparavičiūtės „nedalyvavimo estetikos“ arba įsiterpimo į kontekstus pavyzdžių. Menininkė pririnko daugybę savo ir kitų meninink(i)ų ar menotyrinink(i)ų (daugiausia iš albumo „Lietuvos tapyba 1960–2013“) kvailų ar tiesiog ištrauktų iš konteksto pasakymų apie tapybą ir iš jų sudėliojo nemažos apimties absurdišką kratinį. Visa tai skaitant susidaro vientiso teksto įspūdis.		„Aš esu tapyba“ (2010) – video, sukurtas parodai „Meno sparnai“, ŠMC. Tai vienas pirmųjų Kasparavičiūtės „nedalyvavimo estetikos“ arba įsiterpimo į kontekstus pavyzdžių. Menininkė pririnko daugybę savo ir kitų meninink(i)ų ar menotyrinink(i)ų (daugiausia iš albumo „Lietuvos tapyba 1960–2013“) kvailų ar tiesiog ištrauktų iš konteksto pasakymų apie tapybą ir iš jų sudėliojo nemažos apimties absurdišką kratinį. Visa tai skaitant susidaro vientiso teksto įspūdis.

	Tuomet suorganizavo fiktyvų netikros tapybos parodos atidarymą viename iš Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos antrųjų rūmų koridorių. Nuošalesnėje vietoje buvo paskubomis išeksponuota minėta fiktyvi parodėlė ir suorganizuotas jos atidarymas. Čia statistai (viena iš jų atlieka ir parodos autorės vaidmenį) skaito atidarymo kalbas, t.y. minėtą citatų kratinį. Kiti, taip pat ir pati autorė, prisilipdžiusi tapytojo A.Hitlerio ūsus, tiesiog atlieka publikos vaidmenį. Bibliotekos lankytojai, darbuotojai, netgi „valdžia“ mano, kad tikrai vyksta kažkokios marginalinės parodėlės atidarymas. Visa tai buvo nufilmuota ir vėliau sumontuota į performatyvų video, kuris atrodo kaip kokios senamadiškos televizijos laidos apie kultūrą reportažas.		Tuomet suorganizavo fiktyvų netikros tapybos parodos atidarymą viename iš Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos antrųjų rūmų koridorių. Nuošalesnėje vietoje buvo paskubomis išeksponuota minėta fiktyvi parodėlė ir suorganizuotas jos atidarymas. Čia statistai (viena iš jų atlieka ir parodos autorės vaidmenį) skaito atidarymo kalbas, t.y. minėtą citatų kratinį. Kiti, taip pat ir pati autorė, prisilipdžiusi tapytojo A. Hitlerio ūsus, tiesiog atlieka publikos vaidmenį. Bibliotekos lankytojai, darbuotojai, netgi „valdžia“ mano, kad tikrai vyksta kažkokios marginalinės parodėlės atidarymas. Visa tai buvo nufilmuota ir vėliau sumontuota į performatyvų video, kuris atrodo kaip kokios senamadiškos televizijos laidos apie kultūrą reportažas.

Kęstutis 08:39, 22 lapkričio 2017

2017-11-22T08:39:26Z

← Ankstesnė versija		08:39, 22 lapkričio 2017 versija
12 eilutė:		12 eilutė:


	[[Vaizdas:tapyba slapeliu galerija01.jpg]] [[Vaizdas:tapyba-slapeliu galerija04.jpg]] [[Vaizdas:tapyba slapeliu galerija05.jpg]] [[Vaizdas:slapeliu gal03.jpg]] [[Vaizdas:slapeliu ~~gal02~~.jpg]]		[[Vaizdas:tapyba slapeliu galerija01.jpg]] [[Vaizdas:tapyba-slapeliu galerija04.jpg]] [[Vaizdas:tapyba slapeliu galerija05.jpg]] [[Vaizdas:slapeliu gal03.jpg]] [[Vaizdas:slapeliu gal04.jpg]]

Kęstutis 08:38, 22 lapkričio 2017

2017-11-22T08:38:49Z

← Ankstesnė versija		08:38, 22 lapkričio 2017 versija
12 eilutė:		12 eilutė:


	[[Vaizdas:tapyba slapeliu galerija01.jpg]] [[Vaizdas:tapyba-slapeliu galerija04.jpg]] [[Vaizdas:tapyba slapeliu galerija05.jpg]] [[Vaizdas:slapeliu ~~gal01~~.jpg]] [[Vaizdas:slapeliu gal02.jpg]]		[[Vaizdas:tapyba slapeliu galerija01.jpg]] [[Vaizdas:tapyba-slapeliu galerija04.jpg]] [[Vaizdas:tapyba slapeliu galerija05.jpg]] [[Vaizdas:slapeliu gal03.jpg]] [[Vaizdas:slapeliu gal02.jpg]]

Kęstutis 08:36, 22 lapkričio 2017

2017-11-22T08:36:13Z

← Ankstesnė versija		08:36, 22 lapkričio 2017 versija
12 eilutė:		12 eilutė:


	[[Vaizdas:tapyba slapeliu galerija01.jpg]] [[Vaizdas:tapyba-slapeliu galerija04.jpg]] [[Vaizdas:tapyba slapeliu galerija05.jpg]]		[[Vaizdas:tapyba slapeliu galerija01.jpg]] [[Vaizdas:tapyba-slapeliu galerija04.jpg]] [[Vaizdas:tapyba slapeliu galerija05.jpg]] [[Vaizdas:slapeliu gal01.jpg]] [[Vaizdas:slapeliu gal02.jpg]]