Anykščių hepeningų festivaliai - Versijų istorija

Miga: /* Apie festivalį */

2019-06-09T19:25:12Z

Apie festivalį

← Ankstesnė versija		19:25, 9 birželio 2019 versija
139 eilutė:		139 eilutė:


	<~~mediaplayer width~~=~~'768' height='576' image=''~~>http://www.letmefix.lt/media/anyksciu-hepeningu-fesivaliai/AN-88.mp4</~~mediaplayer~~>		<video type="html5">http://www.letmefix.lt/media/anyksciu-hepeningu-fesivaliai/AN-88.mp4\|768\|576</video>


	[[Category:Performanso menas]]		[[Category:Performanso menas]]

GabrielėR 07:52, 26 lapkričio 2018

2018-11-26T07:52:07Z

← Ankstesnė versija		07:52, 26 lapkričio 2018 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
			==Apie festivalį==

	Anykčių hepeningų festivaliai vyko Ažuožerių kaime, šalia Anykščių 1988-1989 metais, vienas hepeningų festivalis buvo organizuotas Nidoje 1990 metais.		Anykčių hepeningų festivaliai vyko Ažuožerių kaime, šalia Anykščių 1988-1989 metais, vienas hepeningų festivalis buvo organizuotas Nidoje 1990 metais.


	Pokalbis su Gintaru Sodeika		Pokalbis su Gintaru Sodeika

Miga: Miga pervadino puslapį Anykščių hepeningų fesivaliai į Anykščių hepeningų festivaliai

2018-01-24T14:01:41Z

Miga pervadino puslapį Anykščių hepeningų fesivaliai į Anykščių hepeningų festivaliai

← Ankstesnė versija	14:01, 24 sausio 2018 versija
(Jokio skirtumo)

Kęstutis 08:25, 16 spalio 2017

2017-10-16T08:25:57Z

← Ankstesnė versija		08:25, 16 spalio 2017 versija
22 eilutė:		22 eilutė:
	Nukrypkime į šalį. Prisimenu, maždaug 1992 m. buvo susitikimas Kompozitorių namuose, rūsyje, su Jurgio Mačiūno seserimi Nijole Mačiūnas. Ta proga pasikvietėme ir Landsbergį. Dalyvavo taip pat Henrikas Šablevičius. Tą pokalbį nufilmavome, tačiau jis niekur ir niekaip iki šiol nebuvo panaudotas.		Nukrypkime į šalį. Prisimenu, maždaug 1992 m. buvo susitikimas Kompozitorių namuose, rūsyje, su Jurgio Mačiūno seserimi Nijole Mačiūnas. Ta proga pasikvietėme ir Landsbergį. Dalyvavo taip pat Henrikas Šablevičius. Tą pokalbį nufilmavome, tačiau jis niekur ir niekaip iki šiol nebuvo panaudotas.
	Dar vienas svarbus veiksnys, kurio nepaminėjau – Druskininkų festivalyje jau 1988 m. pavasarį, be koncertų, vyko ir mokslinė konferencija. Į ją susirinko Vytautas Landsbergis, Romualdas Ozolas, Arvydas Juozaitis, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Donatas Katkus, Kornelijus Platelis. Jie pažėrė jau atviros kritikos sovietų santvarkai, kultūros apribojimams, proletariato diktatūrai... Mums, ką tik Muzikos akademiją baigusiems kompozitoriams, muzikologams, tai buvo gaivaus oro gūsis. Po pokalbio su Landsbergiu supratau, kad reikia surengti hepeningų ir performansų festivalį. Šią idėją visi labai palaikė. Nutariau jį surengti ne Vilniuje, kad būtume laisvesni. Išrinkau vietą prie Anykščių, Ažuožerių kaime.		Dar vienas svarbus veiksnys, kurio nepaminėjau – Druskininkų festivalyje jau 1988 m. pavasarį, be koncertų, vyko ir mokslinė konferencija. Į ją susirinko Vytautas Landsbergis, Romualdas Ozolas, Arvydas Juozaitis, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Donatas Katkus, Kornelijus Platelis. Jie pažėrė jau atviros kritikos sovietų santvarkai, kultūros apribojimams, proletariato diktatūrai... Mums, ką tik Muzikos akademiją baigusiems kompozitoriams, muzikologams, tai buvo gaivaus oro gūsis. Po pokalbio su Landsbergiu supratau, kad reikia surengti hepeningų ir performansų festivalį. Šią idėją visi labai palaikė. Nutariau jį surengti ne Vilniuje, kad būtume laisvesni. Išrinkau vietą prie Anykščių, Ažuožerių kaime.


			[[Vaizdas:an07.jpg]]

			AN88-89 Akcijos fragmentas


	K. Š.: Tiesiog susirinko draugų ratelis ar festivalis įvyko per kokią nors oficialesnę liniją?		K. Š.: Tiesiog susirinko draugų ratelis ar festivalis įvyko per kokią nors oficialesnę liniją?

Kęstutis 08:24, 16 spalio 2017

2017-10-16T08:24:52Z

← Ankstesnė versija		08:24, 16 spalio 2017 versija
62 eilutė:		62 eilutė:
	[[Vaizdas:an03.jpg]]		[[Vaizdas:an03.jpg]]

	Arvydo Baltrūno instaliacija "Horizontalus suverenitetas"		AN88-89 Arvydo Baltrūno instaliacija "Horizontalus suverenitetas"


93 eilutė:		93 eilutė:
	[[Vaizdas:an4.jpg]]		[[Vaizdas:an4.jpg]]

	Akcija su degančiu paveikslu		AN88-89 Akcija su degančiu paveikslu


124 eilutė:		124 eilutė:
	[[Vaizdas:an05.jpg]]		[[Vaizdas:an05.jpg]]

	Gintaras Sodeika		AN88-89 Gintaras Sodeika


	[[Vaizdas:an06.jpg]]		[[Vaizdas:an06.jpg]]

	Akcija "Išvyka į Anykščius"		AN88-89 Akcija "Išvyka į Anykščius"

Kęstutis 08:23, 16 spalio 2017

2017-10-16T08:23:23Z

← Ankstesnė versija		08:23, 16 spalio 2017 versija
125 eilutė:		125 eilutė:

	Gintaras Sodeika		Gintaras Sodeika


			[[Vaizdas:an06.jpg]]

			Akcija "Išvyka į Anykščius"

Kęstutis 08:21, 16 spalio 2017

2017-10-16T08:21:58Z

← Ankstesnė versija		08:21, 16 spalio 2017 versija
121 eilutė:		121 eilutė:
	Tuo metu taip pat aktyviai veikė Šarūno Nako Naujosios muzikos ansamblis. Man irgi teko ilgokai šiame ansamblyje dalyvauti, keliauti po pasaulį ir atlikti lietuviškos muzikos programą ‒ Kutavičiaus „Magišką sanskrito ratą“, Algimanto Martinaičio „Sakmę apie šūdvabalį“, Osvaldo Balakausko, mūsų pačių kūrinius.		Tuo metu taip pat aktyviai veikė Šarūno Nako Naujosios muzikos ansamblis. Man irgi teko ilgokai šiame ansamblyje dalyvauti, keliauti po pasaulį ir atlikti lietuviškos muzikos programą ‒ Kutavičiaus „Magišką sanskrito ratą“, Algimanto Martinaičio „Sakmę apie šūdvabalį“, Osvaldo Balakausko, mūsų pačių kūrinius.

	~~K. Š.: Teko matyti „Fluxus“ renginio, vykusio 1992 m. Moksleivių rūmuose Vilniuje, vaizdo įrašą. Gal galite papasakoti apie jį?~~

	~~G. S.~~: Reikėtų pradėti nuo to, kad Kelne susipažinau su vaikinu, vardu Modestas. Jis buvo didžiulis „Fluxus“ mėgėjas ir entuziastas. Tuo metu Kelne gyveno Gilbertas ir Lila Silvermanai, kurie turėjo nemažą „Fluxus“ kolekciją. Modestas man papasakojo apie tą kolekciją. Dalis jos kaip tik buvo kažkur Kelne eksponuojama ‒ nuėjome pasižiūrėti.		[[Vaizdas:an05.jpg]]
	Po kokių poros metų Modestas atvažiavo į Vilnių ir pasiūlė čia surengti „Fluxus“ parodą. Man ši mintis irgi patiko. Staigiai suderinau idėją su Moksleivių rūmų vadovybe, nes tenai po perversmų senoji administracija jau buvo pasikeitusi, dirbo nauji žmonės, su kuriais buvo įmanoma susikalbėti. Be to, vienas mano draugų buvo direktoriaus pavaduotojas. Taigi, gavau erdvę ‒ koridorius ir visokius užkaborius. Su Modestu, Arvydu Baltrūnu, savo žmona Rimante pagalvojome, ką iš „Fluxus“ galėtume eksponuoti. Modestas buvo pažįstamas su Silvermanais ir šie jam leido nusikopijuoti įvairių „Fluxus“ kūrinių: piešinių, atspaudų ir t. t.
	~~Taigi mes eksponavome tiražuotas kopijas. Šiandien tai galbūt atrodo labai naivu ir beprasmiška, bet mums tada tai atrodė gana svarbu.~~

	~~K. Š.: Priešingai – šiandien tarp vaizduojamojo meno atstovų tai įgauna papildomą – konceptualumo – vertę.~~

	G. S.: Bet kokiu atveju padarėme parodą iš kopijuotų kūrinių ir daiktų, prie kurių buvo įmanoma prisikasti. Taip pat surengėme parodos atidarymą ir uždarymą, kitaip sakant, per atidarymą ir uždarymą pateikėme žiūrovams savo „Fluxus“ akcijas.
	Atidarymo proga su Tomu Juzeliūnu žiūrovų akivaizdoje montuojame „Fluxus“ daudytes. Tai lietuvių liaudies instrumentas iš tošies ir rago, skleidžiantis trimituojančius garsus. Sugalvojome pasigaminti „Fluxus“ daudytes. Mano vaikai turėjo žaislą – konstruktorių iš gana ilgų vamzdelių, iki metro ilgio. Tuo konstruktoriumi sumaudamas kampuočiais vamzdžius gali pasistatyti namelį ar pavėsinę. Aš atsinešiau tuos žaislus, jie gerai jungėsi tarpusavyje ir sujungėme muzikinius ragus, maždaug 10 m ilgio. Plastikinis „Fluxus“ ragas „Fluxus“ folklorui groti. Tą žaislinį konstruktorių naudojame iki šiol sode vasarą dušo kabinai susikonstruoti.

	~~K. Š.: Įraše mačiau, kad parodos atidaryme šmėžuoja ir „Gerų blogybių“ kursas, Sandra Skurvidaitė?~~

	G. S.: Jie buvo mūsų draugai. Tiksliau, mano jungtis su „Geromis blogybėmis“ buvo per Aidą Bareikį ir Julių Ludavičių, nes mes kartu dirbome Oskaro Koršunovo spektakliuose. Aš rašiau muziką, o jie kūrė scenografiją pirmam ir antram Koršunovo spektakliams. Turėjome bendrų kūrybinių reikalų, todėl jie dalyvaudavo mano akcijose, o kur dalyvaudavo ar ateidavo Bareikis su Ludavičiumi, ateidavo ir kiti kurso nariai. Aš pažinojau juos visus, nes VDA jų studijoje, t. y. Arvydo Šaltenio studijoje, praleisdavau nemažai laiko: bendraudavome, diskutuodavome. Atsimenu, labiausiai reikšdavosi Bareikis, tada Ludavičius, o pats kukliausias, kažkur už molberto tylus, nedrąsus, tūnodavo Žilvinas Kempinas. Jis jų kurse viską darė tyliai, laiku, preciziškai ir be klaidų.

	~~K. Š.: „Fluxus“ paroda Mokytojų namuose buvo prieš „Gerų blogybių“ pirmą parodą ŠMC?~~

	G. S.: Atrodo, kad dar prieš jų parodą. Taigi, jie tuo metu dar nebuvo „Geros blogybės“. Tada jie patys dar nežinojo, kad yra „Geros blogybės“. O Šiuolaikinio meno centras dar nebuvo šiuolaikinio meno centras.

	~~K. Š.: O kokia buvo uždarymo akcija?~~

	G. S.: Iš pradžių savo akciją darė Arvydas Baltrūnas su magnetofono juostelėmis. Arvydo idėja buvo iš juostelių išausti „Fluxus“ tautinę juostą. Žiūrovai laiko įtempę juosteles, o jis pina juostą skersai, tiesiog tradiciniu juostų pynimo būdu. Tada suplėšo juosteles ir po atkarpą išdalija kiekvienam akcijos dalyviui, kad pasiklausytų namuose „Fluxus“ tautinės juostos gabaliuko.

	~~K. Š.: Vaizdo įraše matyti, kaip įsimaišęs tarp žiūrovų šią akciją su juostelėmis įdėmiai stebi Žilvinas Kempinas.~~

	G. S.: Taip. Dar buvo uždarymo akcija – koncertas su mušamaisiais instrumentais, lėkštėmis. 1990 ar 1991 m. su Aidu Bareikiu ir Juliumi Ludavičiumi ruošėmės dalyvauti Varšuvoje Pasaulio muzikos dienose. Parašėme hepeningo, kuriam atlikti reikėjo 30 muzikinių lėkščių, projektą. Nusipirkome 30 ar 40 lėkščių muzikos instrumentų parduotuvėje Gedimino prospekte. Tų lėkščių buvo daugybė, parduodavo už juokingai mažus pinigus. Tačiau mūsų projektas Varšuvoje buvo nepatvirtintas ir tos lėkštės kažkur mėtėsi dykos, nenaudojamos. Sugalvojau, kad parodos Mokytojų namuose uždarymo proga reikia lėkštes atsinešti, išeksponuoti, kad visi jomis galėtų pagroti. Taip pat atlikome kolektyvinę improvizaciją. Vytautas Labutis tenai dalyvavo, pabaigoje pūtė saksofoną. Makaronai, kiaušiniai, sausainiai, vafliai. Viskuo, ką atsinešėme uždarymo vaišėms, ir grojome. Tai buvo grojimas maistu. Vietoj partitūros buvo laikrodis. Visi, stovėdami prie mušamųjų lėkščių, valgė maistą ir kas tam tikrą laiko tarpą turėjo mušti tomis lėkštėmis. Aš, užsidėjęs „šventus“ festivalių „AN“ marškinėlius, dirigavau. Rūko dūmai ‒ likučiai iš Anykščių hepeningų dūminių „šaškių“...

			Gintaras Sodeika

Kęstutis 08:20, 16 spalio 2017

2017-10-16T08:20:17Z

← Ankstesnė versija		08:20, 16 spalio 2017 versija
89 eilutė:		89 eilutė:

	G. S.: Tai buvo spontaniškas hepeningas. Ašotas tapė abstraktų paveikslą. Iš pradžių tapė vienas, vėliau – dviese su Vahanu. Pradėjo naudoti ne tik dažus, bet vis daugiau priemonių, tiesiog tai, ką rado aplinkui. Tada pradėjo į tą paveikslą mėtyti įvairius daiktus, prakirto, numetė ant žemės. Įdomu, kad visi esantieji aplinkui įsitraukė į šį paveikslo kūrimo procesą. O gal naikinimo, nes buvo peržengta riba ‒ iš pradžių buvo tarsi kūryba, paskui perėjo į naikinimą, kuris vis dėlto buvo ir kūrybos tąsa. Kitaip sakant, kūrybos procesas sunaikinant. Visi taip įsijautė, kad pradėjo trypti, mėtyti į paveikslą viską, kas papuola. Paukštelis netgi atsinešė iš savo viliuko benzino, apipylė juo paveikslą ir padegė. Tada visi apmėtė degantį paveikslą akmenimis. To buvo maža. Paukštelis įjungė viliuką, atvažiavo ir juo dar pervažiavo paveikslo liekaną. Man buvo baisu žiūrėti. Žiūrėjau, bet nedalyvavau. Akmens nemečiau.		G. S.: Tai buvo spontaniškas hepeningas. Ašotas tapė abstraktų paveikslą. Iš pradžių tapė vienas, vėliau – dviese su Vahanu. Pradėjo naudoti ne tik dažus, bet vis daugiau priemonių, tiesiog tai, ką rado aplinkui. Tada pradėjo į tą paveikslą mėtyti įvairius daiktus, prakirto, numetė ant žemės. Įdomu, kad visi esantieji aplinkui įsitraukė į šį paveikslo kūrimo procesą. O gal naikinimo, nes buvo peržengta riba ‒ iš pradžių buvo tarsi kūryba, paskui perėjo į naikinimą, kuris vis dėlto buvo ir kūrybos tąsa. Kitaip sakant, kūrybos procesas sunaikinant. Visi taip įsijautė, kad pradėjo trypti, mėtyti į paveikslą viską, kas papuola. Paukštelis netgi atsinešė iš savo viliuko benzino, apipylė juo paveikslą ir padegė. Tada visi apmėtė degantį paveikslą akmenimis. To buvo maža. Paukštelis įjungė viliuką, atvažiavo ir juo dar pervažiavo paveikslo liekaną. Man buvo baisu žiūrėti. Žiūrėjau, bet nedalyvavau. Akmens nemečiau.


			[[Vaizdas:an4.jpg]]

			Akcija su degančiu paveikslu


	K. Š.: Visa tai liko vaizdo įraše, kurį man Šiaurio Narbuto dėka teko laimė peržiūrėti.		K. Š.: Visa tai liko vaizdo įraše, kurį man Šiaurio Narbuto dėka teko laimė peržiūrėti.

Kęstutis 08:18, 16 spalio 2017

2017-10-16T08:18:56Z

← Ankstesnė versija		08:18, 16 spalio 2017 versija
57 eilutė:		57 eilutė:
	Taip pat buvo, jei neklystu, Arūno Dikčiaus ir azerbaidžaniečių instaliacija „Kapinės“. Jose jie palaidojo „viską“, taip pat visą sovietinę patirtį ir istoriją. Kiekvienam reiškiniui po kapelį iš „šluotų“: Josephui Beuysui, Leonidui Brežnevui ir t. t.		Taip pat buvo, jei neklystu, Arūno Dikčiaus ir azerbaidžaniečių instaliacija „Kapinės“. Jose jie palaidojo „viską“, taip pat visą sovietinę patirtį ir istoriją. Kiekvienam reiškiniui po kapelį iš „šluotų“: Josephui Beuysui, Leonidui Brežnevui ir t. t.
	Buvo Baltrūno instaliacija iš baltai dažytų butelių, puodų dangčių ir t. t. Galima sakyti, vizualaus meno atstovo instaliacija. Jis šią instaliaciją sugalvojo, apgalvojo, kaip darys, ir įgyvendino.		Buvo Baltrūno instaliacija iš baltai dažytų butelių, puodų dangčių ir t. t. Galima sakyti, vizualaus meno atstovo instaliacija. Jis šią instaliaciją sugalvojo, apgalvojo, kaip darys, ir įgyvendino.



			[[Vaizdas:an03.jpg]]

			Arvydo Baltrūno instaliacija "Horizontalus suverenitetas"

Kęstutis 08:17, 16 spalio 2017

2017-10-16T08:17:12Z

← Ankstesnė versija		08:17, 16 spalio 2017 versija
57 eilutė:		57 eilutė:
	Taip pat buvo, jei neklystu, Arūno Dikčiaus ir azerbaidžaniečių instaliacija „Kapinės“. Jose jie palaidojo „viską“, taip pat visą sovietinę patirtį ir istoriją. Kiekvienam reiškiniui po kapelį iš „šluotų“: Josephui Beuysui, Leonidui Brežnevui ir t. t.		Taip pat buvo, jei neklystu, Arūno Dikčiaus ir azerbaidžaniečių instaliacija „Kapinės“. Jose jie palaidojo „viską“, taip pat visą sovietinę patirtį ir istoriją. Kiekvienam reiškiniui po kapelį iš „šluotų“: Josephui Beuysui, Leonidui Brežnevui ir t. t.
	Buvo Baltrūno instaliacija iš baltai dažytų butelių, puodų dangčių ir t. t. Galima sakyti, vizualaus meno atstovo instaliacija. Jis šią instaliaciją sugalvojo, apgalvojo, kaip darys, ir įgyvendino.		Buvo Baltrūno instaliacija iš baltai dažytų butelių, puodų dangčių ir t. t. Galima sakyti, vizualaus meno atstovo instaliacija. Jis šią instaliaciją sugalvojo, apgalvojo, kaip darys, ir įgyvendino.



	[[Vaizdas:an02.jpg]]		[[Vaizdas:an02.jpg]]