==Biografija==

Lina Lapelytė (g. 1984) yra garso ir performanso menininkė, atlikėja ir kompozitorė. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo klasikinį bakalauro lygmens smuikininkės išsilavinimą, Londono Karališkajame meno koledže – skulptūros studijų magistro laipsnį. Performatyvi menininkės kūryba įsišaknijusi scenos menų tradicijoje, siejamoje su koncertinėmis muzikos atlikimo konvencijomis ir žanrais. Performansuose paprastai esama flirto su pop kultūros, lyties stereotipų, socialinės brandos, senėjimo ir nostalgijos problematika.

Linos Lapelytės kūriniai „Ladies“ (2015), „Hunky Bluff“ (2014), „Candy Shop“ (2013/2015) buvo pristatyti galerijos „Serpentine“ paviljone, Karalienės Elžbietos koncertų salėje Londone, Venecijos architektūros bienalėje ir šiuolaikinio meno muziejuje MACBA Barselonoje.

Viena sėkmingiausių kolaboracijų – opera „Geros dienos“. Kompozitorė – Lina Lapelytė, libretas – Vaiva Grainytė, scenografija – Rugilė Barzdžiukaitė. Opera laimėjo keletą tarptautinių apdovanojimų, libretas išverstas į devynias kalbas, pastatymas rodytas įvairiuose pasaulio žemynuose. Šios menininkių grupės sukurta opera „Saulė ir jūra“ 2018 m. kovo mėn. parodyta Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje ir Drezdeno valstybiniame teatre. Speciali operos versija išrinkta atstovauti Lietuvai Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje 2019 m.

Linos Lapelytės kūriniai buvo pristatyti projektuose „Waiting for Another Coming“ (Varšuvos šiuolaikinio meno centras, Ujazdowski pilis, 2018), „Give up the Ghost!“ (Baltijos trienalė, Talinas, 2018), šiuolaikinio meno centre „KIM?“ (Ryga, 2018), personalinėje parodoje edukacijos, rezidencijų ir parodų centre „Rupert“ (Vilnius, 2017), Moderna Museet muziejuje (Malmė, 2017), FIAC (Paryžius, 2017), Baltijos paviljone Venecijos bienalėje (Venecija, 2016), bei parodose „Peculiar People“ (galerija „Focal Point“, Pajūrio Sautendas, Didžioji Britanija, 2016), „Double Bind“ (NILO, Reikjavikas, 2016 ir „Rupert“, Vilnius, 2015), „Listening“ (keliaujanti paroda, Didžioji Britanija, 2015), „Block Universe“ (Londonas, 2015), „Park Nights“ („Serpentine“, Londonas, 2014), „Baltic CCA“ (Niukaslas, 2014), „Eye and Lense“ („Whitechapel Gallery“, Londonas, 2014), bei Davido Robertso meno fondo (DRAF) galerijoje (Londonas, 2014).

==Meninė veikla==

Ankstyvajame kūrybos etape Lina Lapelytė sulaukė pripažinimo kaip garso menininkė, improvizacinės muzikos scenos atlikėja, puikiai įvaldžiusi savitą smuiko ir elektronikos skambesį derinančią techniką. Bendradarbiavo su Lietuvos ir užsienio improvizacinės muzikos kūrėjais, buvo laptopų kvarteto „Twentytwentyone“ narė. Įstojo į Lietuvos kompozitorių sąjungą.

Baigusi garso meno studijas Menų universitete, o vėliau – skulptūros studijas Karališkajame menų koledže Londone, susidomėjo performanso žanru. Jos kūryboje ėmė dominuoti socialinė tematika: prieštaringi lyties, kultūrinio tapatumo, socialinių grupių klausimai. Nepaisant sudėtingų ir nevienareikšmiškų temų, Linos Lapelytės kūriniuose prioritetas aiškiai teikiamas šiuolaikiškai interpretuojamoms estetinėms žanrų konvencijoms. Tai ir sąlygoja nuosaikią kritinės laikysenos artikuliaciją, mat dėmesys pabrėžtinai sutelkiamas į turtingą meninės kalbos išraiškingumą. Nekyla abejonių, jog demokratiškas sentimentas menininkės kūriniuose atkakliai manifestuojamas tik kaip nuosekliai permąstomo diskursyvaus kryptingumo išdava.

==Kūriniai==

===„Yes. Really!“===

Garso instaliacija, performansas, 2014

Kūrinys „Yes. Really!“ (liet. „Taip. Tikrai!“) savo pirminėje versijoje buvo sukurtas kaip garso instaliacija, kurioje atlikėjai sąveikauja su garso takeliu. Tai žaisminga pastanga sukurti pagavią melodiją ir kvietimas klausytis galerijos aplinkoje.

Veikiant įvairiems kontekstams ir vietoms, gyvai atliekamo performanso metu naujai įsivaizduojama pop daina, pamėgdžiojamas jos ritmas, perkonstruojamas tekstas, permąstomi gestai. Įvairių pop dainų tekstai suformuoja naratyvą, įgaunantį poetiškas, politines reikšmes ar interaktyvų charakterį.

<mp3player>http://www.letmefix.lt/media/lina-lapelyte/yes-really.mp3</mp3player>

===[https://vimeo.com/62515671 „Candy Shop“]===

Performansų serija, nuo 2013 m.

Nuo 2013-ųjų Lina Lapelytė plėtoja performansų seriją „Candy Shop“ (liet. „Saldainių parduotuvė“). „Candy Shop“ yra daina, kamerinės muzikos kūrinys, intervencija, provokacija, perklausa ir šokių klasė. „Candy Shop“ geriausiai žinomas kaip nešvankus repo muzikos atlikėjo „50 Cent“ hitas. „Candy Shop – the Circus“ (liet. „Saldainių parduotuvė – Cirkas“) yra performansas, transformuojantis repo dainose glūdinčius galios žaidimus į lopšines, pasakojantis istoriją apie grožį, lytį ir kasdienybę. „Candy Shop – the Circus“ yra opera 7-ioms atlikėjoms, vyrų chorui, būgnininkei, žygiuojančiai muzikos grupei, repo tekstų kombinacijoms, elektronikai ir videoklipui, kviečiančiam į kolektyvinę galios hierarchijų meditaciją.

Anot internetinio muzikos žurnalo „The Quietus“ kritiko Luke'o Turnerio, „[t]ai performansas, kuris verčia mane pasijusti kiek nejaukiai ir tuo pačiu įkvėptai“.

===[https://vimeo.com/112171299 „Hunky Bluff“]===

Performansas, 2014

Performansas „Hunky Bluff“ (liet. „Patrauklus blefas“) moterų žemų balsų chorui pristatytas galerijos „Serpentine“ (Londonas) kuruoto projekto „Park Nights“ programoje. Kompozicijos pagrindas – arijos kastratų balsams. Performansas permąsto tiek moteriškumo tapatybę lyčių skirtumo kontekste, tiek ir pačią kastrato figūrą.

Pasak muzikos kritiko ir garso meno teoretiko Davido Toopo, „...tai kuo esmingiausios lytiškumo derybos iš pačios dviprasmybės šerdies. Performansas, kuriame skamba Hendelio, Vivaldžio, Bacho sukurtos aukštų vokalinių partijų arijos kastratams, toms keistoms mutavusioms būtybėms, kurių branda buvo suspenduota fanatiškų kilnumo paieškų vardan... Žengus žingsniu į priekį normatyvumo link, šių arijų vokalinės partijos naujai aranžuotos, dekonstruotos ir pritaikytos atlikėjoms moterims, kurių žemi balsai primena vyrišką vokalą”.

== Nuorodos ==

[http://www.linalapelyte.com/ Svetainė internete]

[[Category:Garso menas]] [[Category:Performanso menas]] [[Category:Socialinė kritika]]

2018-11-19T13:49:47Z

Tautvydas Bajarkevičius: /* Nuoroda */

Jonas Jurkūnas yra vienas iš jaunesniosios kartos kompozitorių, nevengiančių kūrybinių eksperimentų, derinančių įvairias muzikines stilistikas, kontekstus, komponavimo ir atlikimo technikas. Pristatome dvi kompozicijas, besiremiančias generatyvios kompozicijos principais, derinančias rafinuotas technologines idėjas, konceptualų formalizmą, performatyvųjį elementą ir unikalų muzikalumą.

[https://www.youtube.com/watch?v=i6T7A3Wpb5w '''Evidence #2''']

Sekvencija mechaniniam fortepijonui (2006, 5'20“)

Įrodymo nebuvimas nėra nebuvimo įrodymas.

(„The absence of evidence is not the evidence of absence“ – Carl Sagan)

Pjesė mechaniniam fortepijonui, pirmą kartą atlikta „Logos foundation“ (Gentas, Belgija) sukurto roboto „Jaunos muzikos“ festivalyje, ŠMC, Vilniuje, 2007 m.

'''Ascending'''

Kūrinys parašytas 2004 m. Lione naudojant tik ''c-sound'' programą. Šešiolika atskirų garso objektų chaotiškai sąveikauja tarpusavyje, ilgainiui išsidėstydami į koherentišką natūralaus garsaeilio sąskambį nuo "do". Vėliau jie kyla dar aukščiau į aukštą "do" unisoną ir išskrenda už mūsų girdimumo ribų su visais iš to sekančiais efektais.

Jonas Jurkūnas. ''Ascending''

<mp3player>File:Jonas Jurkunas_Ascending.mp3</mp3player>

==Nuoroda==

[http://www.jurkunas.info/ Jono Jurkūno svetainė internete]

[[Category:Garso menas]] [[Category:Eksperimentinė muzika]]

Antanas Jasenka

2018-11-19T13:49:12Z

Tautvydas Bajarkevičius: /* Nuoroda */

== Biografija ==

Antanas Jasenka nuo pat XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžios žinomas tiek akademinės šiuolaikinės muzikos kompozitorių bendruomenėje, tiek ir eksperimentinės muzikos scenoje. Visada pasižymėjo išskirtiniu stiliumi, kurį galima pavadinti savotišku neo-avangardu. Antanas Jasenka kuria muziką teatro spektakliams (yra laimėjęs ne vieną apdovanojimą), ne vienerius metus kuravo tarptautinį elektroninės ir elektroakustinės muzikos festivalį „Jauna muzika“. Kompozitorius taip pat yra kvarteto „Diissc Orchestra“, muzikinei kūrybai pasitelkiančio CD grotuvus, senuosius sintezatorius ir kitokius neįprastus instrumentus, iniciatorius.

== Meninė veikla ==

Antano Jasenkos elektroninės muzikos kūryboje dominuoja stringančio, laužyto, į smulkias atplaišas ir daugiasluoksnes faktūras skaidyto garso srautai, dėmesys tembrui ir detalei, dinamiško tempo kompozicijos, garso karpinių koliažai. Albumų ir kūrinių pavadinimai sustiprina įspūdį, jog turime reikalą su skaitmeninės estetikos ar netgi mokslinės fantastikos įkvėpta stilistika. Roland'o Barthes'o „Reaktyvinio žmogaus mitologijų“ įkvėptas „Boarding Pass“ tarsi išskraidina klausytoją į kompozitoriaus pilotuojamus viršgarsinio greičio pasažus. „POINT.EXE“ ar „exe.rpm“ – tai muzikinės skaitmeninio turinio išsiarchyvavimo metaforos, kurių skambesys adekvatus technologinei poetikai. „Sonic Machine“, „Deus ex Machina“, „Car Music“ alsuoja mašinistiniu žodynu, o garsinė estetika kupina trikdžių, melodinių karpinių, fragmentiškų smulkiųjų faktūrų.

== Kūriniai ==

===Albumai===

Antanas Jasenka yra produktyvus kūrėjas. Jo gausią diskografiją galima rasti [http://www.mic.lt/lt/dance/persons/releases/jasenka/audio?ref=%2Flt%2Fdance%2Fpersons%2F103 Muzikos informacijos centro] svetainėje. Kompozitorius simpatizuoja ir internetinei leidybai. Kelis charakteringiausius albumus galima perklausyti internete:

[https://archive.org/details/ntt036a '''„Sonic Machine“'''] (Entity, 2006)

[https://archive.org/details/enrmp069_antanas_jasenka_-_point_exe '''„POINT.EXE“'''] (Enough Records, 2006)

[https://archive.org/details/boardingpass '''„Boarding Pass“'''] (2006)

[https://archive.org/details/nsh097b '''„Car Music“'''] (Nishi, 2006)

[https://archive.org/details/ca193_aj '''„art action“'''] (Clinical Archives, 2008)

[https://archive.org/details/ca226_aj '''„exe.rpm“'''] (Clinical Archives, 2009)

===„Out of Čiurlionis“===

Kompozitoriai: Antanas Jasenka, Antanas Kučinskas

Videoprojekcija: Džiugas Katinas

Atlieka: Chordos kvartetas

Dalis kompozitoriaus kūrybos skirta savitam klasikinių muzikos instrumentų ir elektronikos skambesio deriniui. [https://www.youtube.com/watch?v=0KRn7WwjRMs Pateikiame nuorodą] į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinio kvartetui d-moll interpretaciją, audiovizualinį projektą „Out of Čiurlionis“, įgyvendintą 2007 m. Šiuolaikinio meno centre.

==Nuoroda==

[http://www.mic.lt/lt/dance/persons/info/jasenka?ref=%2Flt%2Fdance%2Fpersons%2F103 Informacija apie Antaną Jasenką Muzikos informacijos centro interneto svetainėje]

[[Category:Garso menas]] [[Category:Eksperimentinė muzika]]